Mamuradijas.lt
Laura MAZALIENĖ
Su Akvile Razauskiene, fotografe ir dviejų šaunių berniukų mama, susitinkame niūrią sekmadienio popietę, kuri kaipmat prašviesėja pamačius plačią moters šypseną. „Gal arbatos?“, – tik energingai pasisveikinus siūlo pašnekovė. Mažieji tarškina šaukštais prie pietų stalo, o rūpestingas tėtis sukasi virtuvėje, tad Akvilei lieka keletas valandų mūsų kompanijoje.
Padėka vyrui
Mūsų pokalbis prasideda nuo prisiminimų. Profesionali fotografė pasakoja, kad jau ankstyvoje jaunystėje mėgo fotografuoti viską ir visada, tačiau nesistengė ieškoti kadruose kažko ypatinga. Kol galiausiai vieną dieną vyras patarė: „Fotografuok taip, kad nuotrauka būtų verta rėmelio“. Ir šie žodžiai tapo lemtingi. Aišku, galbūt viskas būtų buvę kitaip, jei ne motinystė.

Razauskai Atelier nuotr. Razauskai Atelier nuotr.

“Pirmo vaikelio besilaukdama aš nemažai tapiau, daugiausia angeliškais motyvais, juk angeliuko laukiau, bet galiausiai fotografija įsiveržė visu stiprumu ir tapybai laiko liko vis mažiau, dėl ko nuoširdžiai gaila. Su didžiausiu malonumu prie jos grįžtu, kai randu tam laiko ir įkvėpimo. Gal todėl ir mūsų vaikučiai toki skirtingi: pirmasis kaip angelas iš meilės paveikslo, o antrasis kaip nesibaigiant linksma fotosesija – tik spėk gaudyti”, – šiltai pasakoja A. Razauskienė.

Razauskai Atelier nuotr. Razauskai Atelier nuotr.

“Vyras mane užvedė ant kelio, nes jau turėjo didelę fotografavimo patirtį ir dabar pagal galimybes man padeda fotosesijose ar retušuojant nuotraukas, o mažieji – savo nepaprastais įvertinimais: „Mama, man šita nuotrauka labai graži!“
Grįžusi iš fotosesijos visuomet pirmiausia turiu išimti fotoaparatą iš kuprinės ir parodyti nuotraukas vaikams, kitaip neleis pajudėti”,  – apie šeimos verslą atsiliepia Akvilė.
Nuosavas verslas ir privalumas, ir iššūkis
Fotografė Akvilė neslepia, kad dirbti “sau” yra labai didelis privalumas, tačiau ji pabrėžia, kad medalis turi ir antrą pusę. Ji patikina, kad ne viena pažįstama augindama mažylį ėmėsi jai mielos veiklos, tačiau pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms dėl iškilusių iššūkių teko grįžti į senąją darbovietę.
“Labai džiaugiuosi, kad man pavyko bent dalį tų iššūkių įveikti ir man nereikia grįžti į buvusią darbo vietą, galiu dirbti savarankiškai ir įtraukti kitus žmones į savo veiklą.”

Razauskai Atelier nuotr. Razauskai Atelier nuotr.

Ne bet koks išbandymas fotografuoti vaikus
Pasak pašnekovės, natūralu, kad vaikai greičiau pavargsta, mažiau klauso patarimų, bet viskam yra savi įrankiai – daugiau juoko, žaidimų, reikia tapti  jų draugais ir viskas bus gerai.
„Jei vaiką įtikini, kad tai ne fotosesija, o tiesiog malonus būdas leisti laiką, nuotraukos bus geros. Tik sunku suplanuoti laiką, vienam vaikui reikia 10 minučių, kad įtikintum, jog vaidinam pasaką, o kitam reikia gal ir 30 minučių, kad surastume tą ožiuką, kuriam priklauso jo ragiukai.“

Razauskai Atelier nuotr. Razauskai Atelier nuotr.

Vienos įsimintiniausių akimirkų tokiame darbe aplanko tuomet, kai fotografė imasi netradicinių kadrų, pavyzdžiui, fotosesija gimdymo palatoje. Tuomet tenka ir ieškoti gero „kampo“, ir melstis, kad viskas baigtųsi gerai.
„Tąkart palatoje jaučiausi, kad tikrai esu kažkas daugiau nei tik už fotoaparato besisislapstanti  moteris, bet kartu ir tam tikra prasme Dula. Žinojau, ko tuo metu reikia moteriai… Stengiausi būti kur kas daugiau nei fotografė ir jaučiu, kad man pavyko.  Kai gimė sveika mergytė, nauja gyvybė, naujas stebuklas, o Tu matai ją pirmiau už mamą, pradedi tikėti – fotografai gali būti angelais“,- patirtį prisimena fotografė.

Razauskai Atelier nuotr. Razauskai Atelier nuotr.

Akvilės Razauskienės palinkėjimas tyliai svajojančioms
“Na, pacituosiu jo ekscelencijos Valdo Adamkaus žodžius: „Jei kažką darysi tai kažką ir padarysi!“  O vėliau viskas stosis į vietas savaime, jei tai bus tikrasis Tavo pašaukimas, eisi tolyn ir nesigręši atgal, jei ne – įgysi nuostabios patirties ateičiai.
Reikia suprasti, kad mes pačios kuriame savo istorijas, o kartu ir savo šeimos istoriją. Juk pagalvokite, kaip bus smagu po kiek metų prisiminti, kad kai gimė Tavo mažasis angeliukas, įgyvendinai tokių nuostabių sumanymų. Gal ta mūsų istorija kažkada bus įkvėpimas mūsų vaikams sukurti savąją. Svajoti reikia tyliai, o veikti garsiai – to ir linkiu mums visoms.”

Razauskai Atelier nuotr. Razauskai Atelier nuotr.                                            Razauskai Atelier