Processed with VSCO with a5 preset

Tinklaraščio bei knygos „Ant medinės lentelės“ įkūrėja ir autorė Kristina Pišniukaitė – Šimkienė dar visai neseniai su savo sekėjais pasidalino itin džiugia žinia – ji laukiasi. Ir nors virtuvė ir maisto gaminimas jau ilgą laiką buvo tapęs ne tik Kristinos hobiu, bet ir darbu, pirmuosius nėštumo mėnesius teko leisti ant sofos, o į virtuvę užsukti tik esant būtinybei. Smarkiai pykino, nebuvo energijos, tačiau dabar Kristina  jaučiasi puikiai ir mėgaujasi antruoju trimestru bei dalinasi savo mintimis apie pasiruošimą motinystei.

 
Nuotraukos Lina Jushke Photography ir asmeninio albumo

Tekstas Gretos Kondrataitės-Paleckienės

Tinklaraštis ,,Ant medinės lentelės“ gyvuoja jau ne vienerius metus, bet kokia visgi buvo pradžia?

Pradžioje tai buvo veikiau užrašų knygelė sau, šeimai ir draugams. Kad tinklaraštis užaugs iki to, koks yra šiandien, nei sapnuoti nesapnavau.

Kas Jus įkvėpė pradėti rašyti?

Kurti receptus ir pradėti rašyti tinklaraštį įkvėpė meilė maistui. Laikui bėgant susidomėjimas maisto tema vis augo, mėgau kurti naujus skonius, išbandyti vis naujus receptus. Draugai ir šeimos nariai dažnai prašydavo receptų. Taip gimė pirma mintis, o pradėjus kurti tinklaraštį tiesiog įsimylėjau šią veiklą, augau ir tobulėjau.

Beje, visai neseniai išleidote ir knygą, ar galime tikėtis antrosios dalies? Galbūt ji bus labiau pritaikyta tėveliams auginantiems mažylius(receptų atžvilgiu)? Ar tokių receptų sulauksime tik tinklaraštyje?

Visada sakiau, kad neturiu tikslo pradėti ,,kepti knygas” vieną po kitos. Man tai turi būti ypatingai aukštos kokybės turinys. Tad antra knyga, neabejoju, bus. Tačiau ji bus tada, kai vėl turėsiu ką pasakyti ir jausiu, kad galiu sukurti tikrai kokybišką ir skaitytojui naudingą turinį. Kokia bus jos tematika šiai dienai tikrai negaliu pasakyti. Kalbant apie tinklaraštį ir socialinius tinklus, natūralu, kad mano veikloje atsispindi mano gyvenimas, todėl receptų mažyliams tikrai bus. Visgi, neplanuoju veiklos orientuoti būtent į tai. Mano tikslais išlaikyti ,,Ant medinės lentelės” koncepciją pridedant vaikų mitybos temą.

Tai kokių vėjų į Jūsų gyvenimą visgi įnešė žinia apie nėštumą?

Ši žinia įnešė tikrai daug naujų vėjų. Kol kas galbūt labiau į mintis, nei į patį gyvenimą. Šiuo metu man labai įdomu stebėti savo kūno pokyčius, kartu su vyru ruošiamės naujam gyvenimo etapui.

Kaip prabėgo pirmosios savaitės?

Pirmasis trimestras prabėgo ant sofos, pykino visada kai nemiegojau, visiškai nebuvo energijos. Dabar jaučiuosi jau žymiai geriau, pradėjau sportuoti, aktyviau grįžau į darbus.

Virtuvė ir maisto gaminimas netapo priešu?

Meluočiau, jei sakyčiau ne. Pirmuosius mėnesius sukaupusi jėgas gaminau tik tai, kas būtina. Virtuvėje buvau retas svečias. Dabar labai gera į ją grįžti!

O toksikozė nekankino?

Ne, tik pykinimas.

Gal atradote, kokių maisto produktų, kurie susilpnino pykinimą?

Nieko naujo ar stebuklingo neatradau. Šiek tiek padėjo populiarusis imbieras, bet geriausias vaistas nuo pykinimo buvo tiesiog neleisti sau išalkti, valgiau kas pora valandų, neverčiau savęs valgyti labai sveikai. Atvirkščiai, valgiau tai, ką tuo metu organizmas toleravo geriausiai.

Kas buvo tas laimingasis, kuris sužinojo pirmas?

Žinoma, kad mano vyras. Tėvams, artimiesiems ir draugams pasakėme 15-ą savaitę. Man buvo sunku išlaikyti paslaptį nuo savo mamos, bet motyvavo tai, kad jei ją išsaugosiu, tai bus dovana jos 50-mečio proga. Pavyko(šypsosi).

O kaip į žinią apie Jūsų nėštumą reagavo artimieji, draugai?

Netikėta, žinoma, nebuvo – su vyru kartu esame beveik 10 metų, neseniai susituokėme. Žinoma, visi labai laimingi, ypatingai būsimi seneliai. Mano tėvai jais taps pirmą kartą. Dabar išgyvenu tą itin malonų laikotarpį, kai visi manimi ypatingai rūpinasi ir lepina. Kai nuvykstame pas vyro tėvus, visos uogytės būna tik man.

Viskas kaip pagal nerašytas taisykles: vestuvės, nėštumas… Ar viskas taip lengva kaip atrodo?

Vaikelis atkeliavo pas mus kai tik to panorėjome, iš karto po vestuvių. Suvokiame, kokią didelę dovaną gavome ir labai ją vertiname, tuo pačiu siunčiame palaikymą visoms šeimoms, kurios dėl šios dovanos turi pereiti itin sunkius išbandymus.

Savo tinklaraščio sekėjams žinią apie nėštumą pranešėte gana anksti, nebijote prietarų?

Taip, pranešiau iš karto po to, kai pasakėme artimiesiems ir draugams. Prietarų nebijome ir tikime, kad viskas visada būna taip, kaip turi būti.

Apskritai ar esate prietaringa?

Esu toliausiai nuo prietaringumo, kiek tik įmanoma būti.

Nors dar labai anksti, bet gal jau žinote ko laukiatės?

Jau 13-ą savaitę sužinojome, kad turėsime sūnų. Bet suprantame, kad dar anksti, tad visko gali būti.  Tikiuosi sekančios apžiūros metu patvirtinti šią informaciją.

O kaip genetiniai tyrimai, planuojate atlikti?

Manau, kad ne.

Kaip manote ar būsite iš tų nėštukių, kurios visus pirkinius ir sprendimus priims racionaliai, apgalvojusios visus už ir prieš, ar leisite sau viską daryti intuityviai?

Visose gyvenimo situacijose stengiuosi būti racionali. Tikiuosi tai išlaikyti ir nėštumo laikotarpiu.

Kas Jums svarbiau perkant kūdikio kraitelį – išvaizda ar kokybė?

Kol kas dar negaliu šimtu procentu atsakyti, nes neturiu nei vieno daikto ir apie juos dar negalvoju. Manau, kad stengsiuosi suderinti išvaizdą ir kokybę, o jei reikės rinktis, žinoma, kad rinksiuosi kokybę.

Beje, kada numatytas gimdymo terminas?

Sausio 12-ą. Šią dieną gimusi ir mūsų krikšto dukrytė Simona! Aš, kaip ir jos mama, norėčiau išvengti Sausio 13-osios.

Gal jau kalbėjote su vyru, ar jis dalyvaus gimdyme?

Taip, dalyvaus.

Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

Mūsų su vyru nuomonės šiuo klausimu sutampa – tai šeimos, o ne mamos, įvykis. Su vyru per gyvenimą žengiame koja kojon, palaikydami vienas kitą, kai sunku. Gimdymas yra ta patirtis, kurios be vyro pagalbos, palaikymo ir buvimo šalia neįsivaizduočiau.

Kaip dabar atrodo tinklaraščio ,,Ant medinės lentelės“ autorės Kristinos diena?

Esu labai laiminga, kad mano darbas yra labai lankstus ir leidžia man darbo kiekį derinti pagal aplinkybes ir savijautą. Šiuo metu ritmas ir vėl panašus kaip prieš nėštumą, tik jogą pakeitė nėščiųjų mankšta, kartais miegu pietų miegą arba leidžiu sau pailsėti, kai jaučiu, kad to noriu. Ryte ir dienos metu dažniausiai gerai jaučiuosi, todėl dirbu – kuriu receptus, fotografuoju, rašau, dalyvauju įvairiuose projektuose, susitikimuose. Tik vakarais jėgų visai nelieka, tad sofa ir vėl būna mano geriausia draugė.

Gimus vaikeliui ir toliau tęsite tinklaraščio veiklą?

Tikrai taip! Manau, kad šioje vietoje man ir vėl padės tai, kad mano darbo pobūdis ir laikas – labai lankstūs. Jau dabar ruošiuosi, kuriu receptus į priekį, kad bent pirmaisiais vaikelio gyvenimo mėnesiais galėčiau visą rūpestį skirti jam. Be to, mano vyras tikrai padės ir leis man skirti laiko ,,Ant medinės lentelės” veiklai. Žinau, kad gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Taip pat žinau, kad bendromis jėgomis viską suderinsime. Labai laukiu!