14285102_10209267678556401_1776205623_o
Su pogimdyvine depresija kovojusi Skirmantė: aš bijodavau su sūnumi likti viena
rugsėjo 13, 2016  |  By:   |  Mamos  |  Comments are off
Mamuradijas.lt
Žavios šypsenos savininkė Skirmantė Grybauskienė neslepia, kad šie metai jos gyvenime buvo įvairiapusiški. „Per juos patyriau daugiau nei per visą savo gyvenimą. Mano motinystės pradžia buvo labai sunki, to nelinkėčiau net didžiausiam priešui“, – jausmingą pokalbį pradeda jauna moteris.
Pirmasis mėnuo po gimdymo Skirmantei kaip ir tikriausiai daugeliui pirmakarčių mamų priminė mažytį kosmosą, tačiau jokiu būdu neužsiminė apie artėjančias niūrias dienas. Po to vietoj euforijos sulaukus pirmagimio, moteris pradėjo jausti neigiamus jausmus mažyliui ir net bijodavo su juo likti viena.
„Aš suvokiau, kad tiek aš, tiek mažylis esame sveiki ir tuo reikia džiaugtis. Bet… Labai drąsiai nuskambės, bet tuo metu aš jo nenorėjau. Nors vaikutis buvo planuotas, bet man jis tarsi tapo įsibrovėliu, o pasikeitęs gyvenimas man tapo nebemielas.“
Vyrui buvo sunku suvokti, kas vyksta
Kaip pasakoja pati Skirmantė, iš pradžių jos vyrui buvo sunku suvokti, kas vyksta su žmona, nors pati moteris stengėsi jį supažindinti su situacija: pasiūlydavo paskaityti straipsnius apie pogimdyvinę depresiją, pasakodavosi, kaip jaučiasi.
„Ne kiekvienas būtų ištvėręs tai, ką sugebėjo mano vyras. Galbūt jis nebuvo labai supratingas, bet – kantrus. Už tai esu labai jam dėkinga.“
Žavi moteris atvirauja, kad ilgai nelaukusi suvokė, kad tokios mintys ir savijauta neturėtų jos valdyti ir kreipėsi pagalbos pirmiausia į mamą, o vėliau ir į medikus.
„Aš juo rūpinausi, bet visa tai dariau mechaniškai, tik todėl, kad reikėjo sūnumi pasirūpinti. Nors būdavo akimirkų, kai norėdavosi būti šalia jo. Labai sunku nupasakoti tuos išgyvenimus.“
„Supratau, kad kasdien mano savijauta blogėja, vyro net į darbą nenorėdavau išleisti. Verkdavau ir sakydavau, kad negaliu jo išleisti, nes labai bijau likti viena. Aš norėdavau tiesiog išeiti iš namų iš negrįžti.“
14284840_10209267678276394_47782211_o

Skirmantė.

Po antidepresantų į psichiatrinę ligoninę
Pirmąkart nuvykus pas psichiatrą Skirmantei buvo pasiūlyta gerti antidepresantus. Po mėnesio moters savijauta nėkiek nepagerėjo, net atvirkščiai.
„Viena namie negalėdavau būti, mane ištikdavo panikos priepuoliai. Kasdien į pagalbą kviesdavausi savo mamą. Ji prižiūrėjo ne tik mano sūnų, bet ir mane. Aš norėdavau tik gulėti lovoje ir nieko neveikti. Labai mėgdavau naktį, nes tuomet galėdavau tiesiog būti ramiai, būti viena. Rytas man būdavo didžiausia tragedija.“
Tačiau Skirmantė nenuleido rankų ir dar kartą kreipėsi į kitus medikus, iš kurių sulaukė netikėto pasiūlymo.
„Gultis į ligoninę. Taip skambėjo gydytojos rekomendacija. Aš labai išsigandau, man buvo šokas. Juk tai ne paprasta ligoninė, o psichiatrinė.“
Jauna moteris patikėjo medikės teiginiais, kad greitesnio ir efektyvesnio gydymo už šį nėra, todėl nieko nelaukusi pradėjo gydymo procesą. Skirmantė pasakoja, kad depresijos kaltininkais tapo ir hormonai, ir santykiai šeimoje, ir motinystės lūkesčiai.
„Po savaitės praleistos ligoninėje aš pradėjaus jaustis geriau, o praėjus pusmečiui po sūnaus gimimo, visa depresijos istorija atrodė tarsi sapnas.“
Nereikia bijoti
Šiandien Skirmantė džiaugiasi motinyste pilnu tempu ir kitas mamas drąsina nebijoti kalbėti su artimaisiais apie dvirasmiškus jausmus po gimdymo, pasak jos, kartais paprasčiausiai pašnekesiai, laikas vien tik su savimi gali pagerinti situaciją.
„Nereikia norėti būti Barbe devyndarbe, išdrįskit paprašyti pagalbos, nes padidėjusi atsakomybė turi tikrai daug įtakos vidinei jausenai, psichologinei būseinai. Ir aišku, pirmiausia pasikalbėkite su tais žmonėmis, kuriais pasitikite. Jei matote, kad situacija negerėja, vykite pas medikus. Nereikia bijoti šios diagnozės, viskas tikrai yra išgydoma.“

Asmeninio albumo nuotraukos.

Mamu-baltas-CMYK

Apie autorių :

Komentarai .