Agnė visai neseniai pradėjo dalintis mamų istorijomis. Tad ši kilni jos misija nors ir pamažu, bet tampa didele paguoda kitoms mamoms, moterims susidūrusioms su panašiais sunkumais ar išgyvenimais. Ir nors viskas prasidėjo nuo minties, jog mamas reikia suburti renginiuose, kurių Tauragės krašte taip trūksta, laikui bėgant Agnės socialinė paskyra ,,Instagram‘‘ virto kitų mamų ir jos pačios dienoraščiu. Tačiau, renginiai tik kol kas lieka nukelti į ateities planus, kol bus saugesnis laikas ir šiuo metu visą savo dėmesį skiria projektui – ,,Mamos eina kartu‘‘ bei dviems savo dukroms, apie tai ir ne tik kviečiame skaityti itin atvirą interviu su mūsų pašnekove Agne Gailiene.

Greta KONDRATAITĖ-PALECKIENĖ

  • Kaip gimė idėja dalintis būtent kitų mamų, o ne savo gimdymo/ nėštumo istorijomis?

Iš tikrųjų pradžioje, kurdama profilį ,,Mamos eina kartu‘‘ (MEK), galvojau tik apie renginius Tauragės krašte. Svajojau apie kažką panašaus kaip didžiųjų miestų mamų renginiai. Pas mus, Tauragėje, to nėra.

Kurį laiką su pavydu stebėdavau, kaip kituose miestuose buriasi susitikimams. Po to, savęs paklausiau:  „o kas man trukdo?“  Nusprendžiau pabandyti. Organizuojant renginį, vis galvojau, ką galėčiau duoti daugiau. Net nežinau, kuriuo metu  šovė galvon, kad galiu parašyti, ką aš patyriau… Bet žinojau, kad tai tik viena mano istorija ir to maža. Tada sukūriau tekstą kviesdama kitas mamas man papasakoti. Taip ir gimė ši idėja, kviečianti dalintis ne tik nėštumo ar gimdymo istorijomis, bet visomis istorijomis, susijusiomis su motinyste, vaikais ar šeima. Tikiu, kad kitų pavyzdžiai gali įkvėpti nepasiduoti sunkiu momentu.

  • Kiek laiko jau užsiimate šiuo projektu?

Pirmas įrašas paskelbtas dar vasario 4d. Bet mintyse viskas  prasidėjo  daug anksčiau. Kūriau planus, dėliojau už ir prieš, nuo tada kai gimė antroji dukra Eglė. Tai panašiai nuo spalio mėnesio. O mamas dalintis pirmą kartą pakviečiau kovo pradžioje. Visa tai tik pradžia, todėl visko dar mokausi, atrandu ir stengiuosi suprasti ką ir kaip darysiu, kad kuo daugiau mamų pasiektų ši žinia.

  • Sulaukiate palaikymo, pritarimo iš kitų mamų? Ar tenka sulaukti kritikos?

Kritikos dar negavau. Jei kas ir kritikuoja kažkur kitur, tai kritikuoja visas mamas, kurios nusprendė pasidalinti savo išgyvenimais. Jei ir atsiras tokių žmonių, kurie nuspręs viešai ką nors pasakyti, savo pasakotojas ginsiu nagais ir ragais (šypsosi – red.past.). O jei aš kažkam nepatinku, na tai ką jau. Taip nebūna, kad visiems patiktumėm. Tik reikia tolerancijos ir supratingumo kitam. Konstruktyvią kritiką aš priimu. Palaikymo gaunu tikrai nemažai, kas tikrai padeda eiti į priekį. Ir esu labai dėkinga visiems palaikantiems mane ir mamas pasakojančias istorijas. Tai tikrai svarbu.

  • O kodėl būtent toks pavadinimas – ,,Mamos eina kartu‘‘?

Sukūrus paskyrą, pavadinimą keičiau gal 4 -5 kartus, ieškojau kas atitiktų mano viziją. Ir manau, kad tai radau. Mamos turi viena kitą gerbti, eiti koja kojon kartu. Kartu – tai ir palaikymas, ir pagalba, ir įvairios veiklos. Gal banaliai nuskambės, bet juk kartu galim daugiau, nei po vieną. Galim dalintis patirtimi. Nežinau, ar kas nors atkreipė dėmesį, bet ir profilio nuotraukos yra iš pasivaikščiojimų su dukromis – einame kartu.

  • Beje  ar projektas  apsiriboja tik socialiniais tinklais?

Kol kas apsiriboja socialiniais tinklais. Ateityje matysime. Žinoma, yra suplanuotas renginukas, tik laukiame saugaus laiko susitikti. Planuojant labai bijojau, kad nebus mamų norinčių dalyvauti, bet pasirodo be reikalo nerimavau. Poreikis susitikti, susipažinti, kažką bendro nuveikti yra. Planų ir idėjų taip pat turiu labai daug. Bet gal kol kas neatskleisiu.

  • Kokius tikslus esate sau išsikėlusi?

Jei kalbant apie MEK tikslus, tai vieną tikslą jau įgyvendinau, tai akį traukiantis vaizdas feed‘e. Neslėpsiu, vienai to nebūtų pavykę, man padėjo kita mama, fotografė. Taip pat kai bus galimybės sieksiu kviesti mamas į daugiau susitikimų, veiklų ir galbūt, bendrų projektų.

Kitas tikslas yra pasimokyti rašymo subtilybių, kad galėčiau tinkamai atskleisti pasakojimus. Nes su rašymu esu susijusi tik tiek, kiek mokykloje ir kolegijoje mokė. Ir tikrai, lietuvių kalbos pamokos nebuvo mano mėgstamiausios.

Dar vienas svarbus tikslas – išmokti planuoti laiką, kad neatimčiau jo iš šeimos ir dar liktų sau.

  • Auginate dvi dukrytes, tai su kokiais sunkumais tenka susidurti pačiai, ypač šiuo nelengvu karantino laikotarpiu?

Labiausiai pasigendu bendravimo. Pradžioje juokiausi, kad mamoms niekas nesikeičia. Bet anaiptol. Šis laikotarpis palietė visus. Dabar net į parduotuvę negali išeiti „prasiblaškyti“ ramiai. Negalėjau ir pas mamą nuvažiuoti, norėjosi saugoti ją ir savo šeimą. O ką jau kalbėti apie kitas veiklas, pasivaikščiojamus su mamomis.

  • Kaip atrodo įprasta Jūsų dienos rutina?

Nieko ypatingo mano dienotvarkėje nėra. Mama dirbu 24/7. Ryte su mažąja keliamės 7val ryto. Šaltas dušas padeda atsibusti. Pusryčiai, vyresnėlės kėlimas, lauko pramogos, maisto gamyba. Taip pat, nuo sesutės gimimo Liepa nelanko darželio, tai stengiuosi kiek įmanoma ją lavinti namie. Šylant orams, daugiau darbų lauke. O į visus įmanomus tarpus įsiterpia MEK profilio veikla. Bet kadangi man tai teikia malonumo, tai nesiskundžiu.

  • O ką veikiate kai turite laisvo laiko?

Nesu nei knygų skaitytoja, kažkokių veiklų neturiu. Dabar mano laisvas laikas yra istorijų rašymas. Tikrai negalvojau, kad tai gali atimti tiek daug laiko. Vienos istorijos parašymas man trunka ne vieną vakarą. Nelabai kažkokiomis veiklomis galiu užsiimti, nes nukentėtų mano laikas mergaitėms. O juk jos – visa ko įkvėpėjos.

  • ●     Galbūt turite, kokį  nors išskirtinį hobį, kurį būdama motinystės atostogose atgaivinote?

Dar tik ruošiuosi atgaivinti siuvimą ir tobulėti šioje srityje. Paskutinį kartą siuvau būdama nėščia, pataliukus, antklodes laukiamai dukrai. Nors ir pasiilgau to, labai neskubu.

  • Apskritai, ką Jums reiškia būti mama?

Būti mama – būti atsakingai ne tik už save. Tai mane išlaisvina. Nors ne iš karto tai supratau. Po truputį būdama mama atsikratau baimių. Motinystė privertė atsisukti į save. Noriu save tobulinti, kaip žmogų ir kaip mamą. Kad vaikai matytų nepavargusią, piktą, nelaimingą mamą, o laisvą ir atvirą viskam žmogų, kuris nenustoja mokytis ir yra laimingas.

  • Trys dalykai, dėl kurių esate laiminga?

Šiuo metu didžiausią laimę suteikia sveika, laiminga šeima, jų palaikymas. Taip pat visi mes turime būti dėkingi, kad galime laisvai savęs ieškoti ir atrasti. Ir laimę teikia ne tik rezultatai, bet ir pats procesas. Suprasdama, kad visi sunkumai anksčiau ar vėliau praeina, galime pasidžiaugti ir mažomis smulkmenomis.

  • Palinkėjimas skaitytojams

Nebijokite kalbėti, sakyti tai kas jūsų širdyse ir galvose. O jei ir atsiras jus smerkiančių, vadinasi jiems trūksta sąmoningumo ir supratingumo.

Nebijokite prašyti pagalbos. Tai stiprybės ženklas.

Nebijokite padėti artimam ar svetimam. Kartais reikia tik paklausti nuoširdžiai: „ kaip tau sekasi?“ ir išklausyti. Ir tai gali būti kitam tai,  ko reikėjo geresniam rytojui.

Ir žinoma, jei turite istoriją, kurios nedrįstate pasakoti, bet galvojate, kad ji kažkam padėtų, parašykite man. Mes tiesiog pabendrausime. Visi mes turime ką papasakoti.