Mamuradijas.lt
Laura MAZALIENĖ
Mane labai įkvepia kasdienės, netyčia nugirstos istorija. Ši – ne išimtis. Kartu su penketu mamų laukiame užsiėmimų su kūdikiais, o kad laukimas neprailgtų, ieškome bendrų temų. Ir štai prasideda.
– Mes jau pradėjome primaitinimą, – nedrąsiai, bet tarsi su džiugesiu balse taria moteris man iš dešinės. – Pirmam kartui pasirinkome bulvę, – toliau pasakoja pusmetinuko mama.
Kadangi tuo metu primaitinimas mums buvo svetimas, išgirdusi jos išpažintį visiškai normaliai priėmiau faktą, kad mažylis pirmą kartą paragavo bulvės. Bulvės tai bulvės, o ką? O pasirodo bulves šiais laikais savo vaikams duoda tik nieko neišmanančios mamos. Na, bent jau tokia buvo ten stoviniuojančios supermamytės nuomonės.
– Jūs davėte savo kūdikiui bulvę?!, – pasibaisėjo toji. – O moliūgo neįpirkote?, – perpykusiu tonu tęsė.
“Čia tai bent”, – pamaniau. Jei taip ir toliau, mankštos gali ir nebeprireikti. O pokalbį užvedusi mama tik nudelbė žemyn akis ir prarado amą. Supermamytė tą pačią akimirką suvalgė bulvės šalininkę akimis ir negana to sužėrė tūkstantį ir vieną patarimą, kaip tapti geresne ir labiau savo vaiku besirūpinančia mama. Tąkart  mintyse nuoširdžiai prisipažinau, kad bijau tokių supermamų.
Bijau, nes jos perdėtai tiki tuo, ką perskaito “gūglėje” ar kokioje nors knygoje, tačiau vargiai susigaudo realiame gyvenime. Bijau, nes jos aiškina visoms ir visada tarsi būtų išlaikusios supermamos egzaminą ir turėtų teisę skelbti savas tiesas, nors be jų, vargu, ar apie ką kitą galima su jomis pakalbėti. Bijau jų, nes jos nebijo nieko, nors nuvertindamos kitas, jos retai pasižiūri į save.
Nei vienas vaikas neužaugo mažiau sveikas ar laimingas vien todėl, kad kūdikystėje ragavo mišinėlio, turėjo čiultptuką, prieš miegą valgė manų košę, pietums bulvę su mėsa, o šlapintis į puodelį išmoko vos trejų.
Kai kurios auginimo gairės, mano galva, skirtos ne tam, kad būtų galima pagerinti vaikų auginimą, o  – padidinti savivertę, kurios galbūt kartais trūksta. Tuomet per “aš maitinsiu iki ketverių”, “aš išmokysiu vaiką natūralios higienos nuo pirmųjų gyvenimo dienų” ar “aš niekad jam nesiūlysiu saldainių” tampa savo pasitenkinimo matu.
Bet gal galima būti patenkinta ir laiminga mama ir tuomet, kai tiesiog visa širdimi myli savo vaiką? Juk ne pieno litrais, išvirtomis daržovių košėmis, mažai sunaudotų sauskelnių kiekiais matuojame meilę vaikams. O širdimi, ir tik ja! 🙂

Nuotr. Sakyksūris.lt