Untitled design (3)
Psichologė, „Mandriu“ tinklaraščio autorė: jei tapčiau mama iš naujo, nesistengčiau visko atlikti tobulai
rugsėjo 11, 2016  |  By:   |  Mamoms  |  Comments are off
Mamuradijas.lt
Jaunos mamos, psichologės Mortos blogą „Mandriu“ atradau visai netikėtai. Bet taip lengvai atradus, sunkiai sekėsi jį pamiršti. Ne todėl, kad toje internetinėje erdvėje labai jauku, bet kažkokia juntama aura traukė mane „aplankyti“ šią erdvę kartą. Šiandien Morta „Mamų radijui“ pasakoja apie netikėtus gyvenimo planus, labai gražius savo darbus bei netobulą, bet labai jaukią motinystę.
– Ką veikėte iki gimstant mažylei? Kaip pasikeitė gyvenimas po jos gimimo?
– Baigusi psichologijos bakalauro studijas labai daug mąsčiau, ką norėčiau gyvenime veikti toliau. Variantų mūsų su vyru Tomu galvose buvo pačių įvairiausių: nuo verslų iki savanorystės, nuo Lietuvos kaimo iki egzotiškų kraštų. Bet viena apie ką tikrai negalvojome – vaikai. Ne todėl, kad būtume nenorėję, tiesiog tuo metu, atrodo, neatėjo į galvą. Su tam tikromis vidinėmis abejonėmis, apie kurias niekam nepasakojau, įstojau į klinikinės psichologijos magistrantūros studijas. Visgi likimas pakreipė mano ir mūsų planus – pilvelyje pradėjau nešioti mažylę ir mokslus sustabdžiau. Ir šią akimirką taip dėl to džiaugiuosi!
Untitled design (2)

„Mandriu“ tinklaraščio autorė Morta su dukrele Elija.

– Kaip kilo mintis pradėti rašyti tinklaraštį?
– Kuo aš tikrai norėjau pasidalinti su būsimomis mamomis – tai savo gimdymo istorija. Man jis buvo kaip stebuklas. Ne tik todėl, kad vaikelio atėjimas į šį pasaulį stebuklingas. Neįtikėtina man buvo ir tai, jog pasiruošus savo vidumi gimdymas nebuvo toks bauginantis, skausmingas ir nepakeliamas procesas. Jis gali būti sklandus, ramus ir net gi malonus procesas. Toks, kad po visko galima pasakyti: norėčiau dar. Sakysite, skamba fanatiškai ir nerealistiškai. Galbūt. Nesakau, kad nemalonių pojūčių nebuvo. Jų buvo, tačiau viskas nevyko taip, kaip kartais rodo per filmus ar kaip besibaimindama gali sau nupiešti vaizduotėje.
Vėliau sunkumai, su kuriais susidūrėme, vertė ieškoti atsakymų, pagalbos ir kartais ją norėjosi pasidalinti su kitomis mamomis. Per visą šį laiką susipažinau su daug mamų ir mane stebina tai, kokios mes panašios ir kiek nedaug kartais mums tereikia vienai iš kitos. Pasakymo, kad viskas bus gerai, kad neišmiegotos naktys amžinai nesitęs, kad žindymo pradžios nemalonumai greitai baigsis ir užsimirš, kad nesuspėti, nepajėgti visko padaryti, nežinoti ir nesuprasti yra natūralu, nebūti tobula mama irgi  yra normalu.
– Papasakokit plačiau apie savo projektą „Tobulėjantys tėvai ir vaikai“?
– Tobulėjantys.lt projektas gimė pamačius, jog yra daug specialistų padedančių būsimiems tėvams pasiruošti vaiko atėjimui, o esamiems – tobulėti.  Kartais gali būti sunku rasti pagalbos susijusios su kūdikių/vaikų priežiūra, auginimu, kai specialistai yra „išsibarstę“ interneto platybėse. Norėjosi, kad bent viename virtualios erdvės kampelyje jie būtų drauge. 
– „Aš išsiųsiu atviruką už tave“ – labai graži idėja. Ar viską kuriate pati? 
– Ačiū už gražius žodžius. Pirmuosius atvirukus piešiau praėjusioms Kalėdoms ir pasiūliau juos savo blog’o skaitytojoms bei vienai Kauno senamiesčio parduotuvei. Ir žmonėms jie patiko! Pradėjau kurti svetainę skirtą atvirukų užsakymui ir bekuriant užsakymo formą pagalvojau: kam siųsti atviruką žmogui, kuris greičiausiai jį dovanos kažkam kitam, jeigu galėčiau jį išsiųsti iš karto į „galutinę stotelę“. Taigi jau pusmetis, kai siunčiu gražius žodžius žmonėms, kurių aš nepažįstu. Tai labai įdomi patirtis.
Untitled design (5)

Mandriu“ tinklaraščio autorė Morta.

– Mažylio meniu. Mėgstate suktis virtuje?  Koks receptas mažyliui galėtų vadintis Jūsų vizite kortele?
Jeigu atvirai, galvoju, kad man sunkiai sekasi šioje srityje, nes kasdien tenka gerai paskuti, ką gaminti. Jeigu sekasi gerai – o taip! Virtuvėje darbuotis galiu! Bet kai pagamintas maistas neįtinka (turiu mintyje tiek vyrą, tiek mažąją Eliją) – entuziazmas išblėsta. Mažylio meniu tapo kaip 6-12 mėnesių mažylio maisto dienoraščiu, kuriame geriausiai pavykę bandymai. Galbūt Mandriu tinklaraščio skaitytojos atras kažką, ką galės išbandyti su savo mažyliais.
– Kur ieškote įkvėpimo tokiems nuostabiems projektams?
Aš įkvėpimo neieškau. Jis pats mane „susiranda“. Jeigu rimtai, manau, kad tas motinystės atostogų (nors „atostogos“ – toks netinkamas žodis tam, ką daro mamos su savo mažyliais) puiki proga moterims pažiūrėti į iki tol gyventą gyvenimą iš šalies ir įvertinti savo veiklą.
Vaiko priežiūra namuose suteikia galimybę atrasti laiko be sąžinės graužimo užsiimti tuo, kas tikrai teikia malonumą ir neretai išauga į naujus gyvenimo planus, projektus, idėjas, verslus ir pan. Juk yra nemažai tokių „atostogaujančių“ mamų, kurios niekada ir nebegrįžta į turėtus darbus, o pradeda daryti kažką kito. Ir šioje vietoje man norisi padrąsinti mamas pasinaudoti „sėdėjimo su mažyliu“ namuose laiku.
12

Mandriu“ tinklaraščio autorė Morta su dukrele Elija.

– Su mamomis dalijatės ne tik patirtimi, įgyta auginant mažylę, bet kalbate ir apie asmeninius santykius. Ar  visa tai iš patirties? Nebaisu apnuoginti asmeninį gyvenimą?
– Kai tinklaraštyje paskelbiau pirmąjį įrašą apie gimdymą, daug kas manęs klausė, ar man nebaisu taip atvirai viską rašyti. Viena, kai gimdymo istorijos internete būna anonimiškos ir kita, kai žinau, jog mano patirtį sužinos pažįstami žmonės, draugės ir draugai (!). Bet toks ir buvo mano tiklas sau pačiai – likti atvira ir nuoširdžia kuriant tinklaraščio turinį. Per visą jo gyvavimo laikotarpį įsitikinau, kad būtent tikrumas, nuoširdumas ir atvirumas traukia žmones. Stebina ir tai, kai vis sužinau, kad mano įrašus skaito vyrai. Apie vystyklus, vaikų nešiojimą ir žindymą? Taip!
Galvoju, kad ir taip yra daug vietų internete, kur pamoko tėvus, kaip reikia būti gerais tėvais, kaip auklėti vaikus, kur vyksta aršios diskusijos, kas yra teisinga, o kas ne.  Man norisi kai ko kito: kad skaitydami apie mano patirtį, žmonės patys apmąstę nuspręstų, kuo tikėti ir pasitikėti verta, o kuo ne, ką galima sau pritaikyti, o kas nepriimtina. Kalbant apie santykius vėlgi – tai mano patirtys. Žinoma, baigtos psichologijos studijos gal ir duoda tam tikrų įžvalgų, tačiau tikrai nėra taip, kad viskas, kas eina po žodžiais „psichologų teigimu“ yra tiesa. Taigi ir mano mintys santykių temą nėra visiems bendra tiesa, tik tai, ką galima apsvarstyti.
– Kokie būtų jūs trys esminiai patarimai  mamoms, auginančioms pirmuosius vaikučius?
Galvojančioms apie vaikų susilaukimą norisi palinkėti ilgai to neatidėlioti, negalvoti, jog reikia „pagyventi“ iki vaikų, tarsi, jų susilaukus gyvenimas baigiasi. Baigiasi tik tam tikras epizodas, tačiau sekančiame be atsakomybės yra ir labai daug gražų akimirkų, galimybių ir atradimų. Auginti mažylius jaunystėje, mano nuomone, lengviau. O karjerai dar tikrai bus laiko. Pirmą kartą besilaukiančioms mamytėms patarčiau kuo daugiau padirbėti ties gimdymo baimės įveikimu. Yra geros literatūros, seminarų, kuriuose gautos žinios ir patarimai gali prisidėti prie ramybės gimdymo metu ir sklandaus proceso. Na o ant rankų laikančioms mažylius galėčiau patarti mažiau įsitempti dėl to, kad visi išoriniai dalykai neatrodo tobulai (kūnas, namai, maistas ir pan.) – svarbiausia jūsų šeimai ir naujam jos nariui – geros mamos emocijos. 
Untitled design

Mandriu“ tinklaraščio autorė Morta su dukrele Elija.

– Ką darytumėte kitaip, jei galėtumėte sugrįžti į praeitį (kalbu apie laukimo ir motinystės laikotarpį). Kodėl?
Atsakydama į ankstesnį Jūsų klausimą kalbėjau apie per didelį įsitempimą dėl visko, ko nepavyksta padaryti tobulai. Jeigu atsukčiau laiką atgal, stengčiausi dar mažiau imti į galvą nespėtus atlikti darbus, netobulai tvarkingus namus, o daug daugiau laiko skirčiau savo poilsiui, buvimui  su vyru ir džiugioms akimirkoms su mažyliu. Stengčiausi padaryti tik tai, ko reikėtų, jog pati būčiau laiminga ir geromis emocijomis galėčiau dalintis su artimiausiais. O tai dažniausiai reiškia nuleisti žemyn kartelę: nebūtina „tobulai“, užtenka „pakankamai“. Mamu-baltas-CMYK
Apie autorių :

Komentarai .