depressed-mother
Pogimdyvinė depresija: kaip ją pažinti ir įveikti?
gegužės 29, 2017  |  By:   |  Aktualu  |  Comments are off
Ieva GIRDVAINIENĖ
www.gandrolizdas.lt įkūrėja bei akušerė
Pogimdyminė depresija – tai staigus nuotaikų svyravimas .Kuomet po gimdymo labai keičiasi hormonų kiekis organizme, reikia laiko, kad tai susinormalizuotų ir sugrįžtu iki gimdymo buvusiais ribas. Pirmieji požymiai mamai, kad organizmas primena apie save yra sutrikęs miegas ir/ar apetitas, savigrauža, kad nieko nedarau, ir/ar nieko nespėju, pyktis kūdikiui, kad jis čia dėl visko kaltas.
Dar keletas požymių, kad jauną mamą ištiko pogimdyminė depresija:
– baisu vienai pasilikti su kūdikiu (Ar sugebėsiu juo pasirūpinti? Ar žinosiu, ko jam reikia?);
– mintyse sukasi įvairiausios fantazijos, kas tragiško gali nutikti kūdikiui ir/ar pačiai mamai;
–  nesinori kūdikio imti ant rankų, čiūčiuoti, myluoti jo;
– visi kūdikiu džiaugiasi, o mamą, pavyzdžiui, ima šleikštulys ir pan.
Tokių ar panašių jausmų ir minčių kyla daugeliui ką tik pagimdžiusių moterų. 50-85% moterų patiria tai, ką galima pavadinti motinystės melancholija (baby blues). Tokia būsena pasireiškia per pirmas dienas po gimdymo. Ir kaip staigiai prasidėjusi, taip staigiai ji  baigiasi per savaitę ar dvi sėkmingai apsiprantant su savo nauju vaidmeniu, stiprėjant pasitikėjimui savimi (Man puikiai sekasi atliepti kūdikio poreikius. Aš vis labiau pasitikiu savimi. Aš esu geriausia mama šiam kūdikiui.).
Esant nėštumo melancholijai bijoti nereikia, tiesiog išbūkite šį laiką apsupta sau brangiausių žmonių, kurie primins kokia nuostabi jus esate.
1 iš 8 šeimų nėštumo melancholija pereina į rimtą būklę, kurios metu labai svarbu atpažinti, kad tai pogimdyvinė depresija.
Kartais ne tik mamą kankina slogios nuotaikos ar nemiga. Kartais ir ką tik tapusiam tėčiu vyrui gali reikėti pagalbos. Dėl pogimdyminės depresijos prasidėję sunkumai tęsiasi pusę metų ar ilgiau. Dažnai šeimoms būna gėda apie tai kalbėti. Tačiau tai yra situacija, kurią reikia spręsti kuo greičiau, kad visos šeimos sveikata atsistatytų ir vaikas galėtų augti su laimingais mama ir tėčiu.
Priežasčių, galinčių sukelti pogimdyminę depresiją, yra daugybė.
– Visų pirma, asmenybės savybės. Jei jau iki nėštumo/gimdymo moteris buvo linkusi kritikuoti save ir kitus, išgyveno dėl menkos savivertės ir/ar kūrė sudėtingus santykius, tikėtina, kad šie dalykai gali sukelti pogimdyminę depresiją.
– Kalbant apie besilaukiančią moterį, labai svarbu, kad pasiruošimas nėštumui ir pats nėštumas būtų ramūs. Stebima tendencija, kad moterys jau iki nėštumo būna pervargusios ir/ar išsekusios nuo streso darbe ir/ar santykiuose, rūpesčių dėl būsto ir pan.
– Nusivylimas gimdymu ir savimi. Jeigu lūkesčiai dėl idealaus gimdymo nepasitvirtino, moteris gali pradėti manyti, jog su tuo tiesiog nesusidorojo.
– Pasikeitusi išvaizda yra dažna nepasitenkinimo savimi priežastis.
– Laiko sau ir partneriui nebuvimas. Paros, o ir gyvenimo apskritai, ritmas susilaukus vaiko tampa visai kitoks; pokytis nuo 0 (pora be vaikų) iki 1 (ar daugiau vaikų) kartais gali sukelti šoką.
– Struktūruoto profesinio gyvenimo ilgesys. Darbe užduotys būdavo aiškios, rezultatai greitai matomi, piniginis atlygis, kaip įvertinimas, gaunamas kas mėnesį ir pan. Tapus mama gali apimti jausmas, kad sukiesi, kaip voverė rate, dienos suvienodėja, sutvarkyta buitis tampa įprastu reiškiniu, tad sulaukti įvertinimo, pripažinimo, padėkos darosi vis sunkiau.
Retais atvejais (apie 0,2% arba 1 iš 500 gimdžiusių moterų)depresijai įsisiūbavus gali būti diagnozuojama pogimdyminė psichozė (dažniausiai ji ištinka moteris, jau iki gimdymo gydytas nuo depresijų ar kitų psichinių ligų). Artimiesiems pogimdyminę psichozę atpažinti pavyksta ganėtinai lengvai, mat jaunos mamos elgesys po gimdymo tampa ypač keistas ir/ar neadekvatus.
Pavyzdžiui:
– moteris kelias paras visai nemiega;
– yra labai apatiška, depresyvi, vangi arba, priešingai, labai energinga, vidury nakties stumdo baldus ir pan.;
– girdi garsus/ mato vaizdus/ laiko save šventąja – tai jos realybė – ir piktinasi, kad kiti jos nesupranta.
Tokiu atveju yra būtina skubiai kreiptis į medikus, gali tekti gydytis ligoninėje.
 
Kaip pasiruošti ir išvengti pogimdyvinės depresijos “baubo”?
 
DSC_0532

Ieva GIRDVAINIENĖ, „Gandro lizdo“ įkūrėja, akušerė.

Prevencija yra vienas pagrindinių būdų užtikrinti jaunos mamos, o ir visos šeimos sveikatą.
Dar besilaukdama moteris galėtų susirasti ir lankyti patinkančią mokyklėlę ar kursus besilaukiančioms šeimoms (geriausia, jei lankytų kartu su vyru) – tuomet šeimai taps aiškiau, ko tikėtis gimdymo metu ir po vaiko gimimo, todėl vėliau kils mažiau sumaišties, nerimo, abejonių. Svarbu šalia savęs turėti “gerosios praktikos” skleidėjų. Tai gali būti draugai, giminaičiai, kurie augina mažylius ir pasaulį mato šviesiai.
Po gimdymo:
– Priimti vyro ir kitų artimųjų pagalbą tiek namų priežiūros, tiek maisto gaminimo srityse. O ir kūdikiu bent trumpai tegu pasidžiaugia tėtis, seneliai.
Ilsėtis (miegoti), kai miega kūdikis. Per pirmus vaiko auginimo metus mamos patiria maždaug septynių šimtų miego valandų deficitą. Tad rekomenduojama ilsėtis, kai tik yra tokia galimybė.
– Pagrindinis darbas, ypač per pirmus tris-keturis mėnesius – žindyti kūdikį. Visa kita gali palaukti. Žindymo metu išsiskiria oksitocinas- meilės hormonas ir tai apsaugo mamą.
– Beje, pačios mamos maitinimasis yra labai svarbus. Maistas turi būti šviežias ir pilnavertis, valgyti būtina reguliariai – tai kelias į gerą savijautą.
– Kalbėti apie kylančius jausmus, apie gimdymo patirtį.
– Vėliau taip pat patariama bendrauti su kitomis mamomis. Jei moters aplinkoje nėra mamų su mažais vaikais, jų galima sutikti mokyklėlėse, žaidimų aikštelėse. Dalinimasis patirtimi padeda suprasti, kad ne man vienai taip yra, ar pan.
Artimas bendravimas su vyru, pokalbiai apie tai, kaip praėjo diena, yra puikus būdas įveikti besikaupiančius jausmus. Laikas, praleistas vienu du su vyru, yra reikalingas norint patirti poros intymumą, tad vertėtų prašyti senelių ar auklių pagalbos. Mažiau išsivysčiusiuose kraštuose teigiama, jog reikia kaimo, kad užaugintum kūdikį. Aš su tokia mintimi sutinku. Kita vertus, auklės paslaugos kainuoja mažiau nei skyrybos.
Aktyvi veikla, pasivaikščiojimai gryname ore vienai ar su šeima taip pat padeda pravėdinti mintis, atsipalaiduoti.
Laikas tik sau, rūpinimasis savo išvaizda gali leisti pasijusti geriau. O užsiėmimai mėgstama veikla pripildo gyvenimą prasmės.
Dar vertėtų turėti mintyje, kad iki kito nėštumo/gimdymo moteris turėtų spėti atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą. Kiek laiko reikės konkrečiai mamai, sunku pasakyti. Tačiau kai moteris jau pagalvoja, kad būtų visai smagu ant rankų vėl laikyti mažą kūdikėlį, tai gali būti ženklas, kad ji jau pasiruošusi.
Jeigu prevencinės priemonės nepadeda įveikti pogimdyminės depresijos, būtina kreiptis emocinės (asmeninė arba grupinė psichoterapija, savitarpio pagalbos grupės) ir/ar medikamentinės pagalbos. Taip pat vertėtų atlikti hormonų kiekio organizme tyrimus ir prireikus juos koreguoti.
Nepamirškite tų žmonių pas kuriuos lankėtes nėštumo ir gimdymo metu. Akušerė ar gydytojas tikrai padės jums sudėtingu laikotarpiu ir suteiks informaciją, kur ieškoti pagalbos.

Gandro_lizdas_LOGO_300dpi_juodas

Apie autorių :

Komentarai .