Mamuradijas.lt

Modelio karjerą dar paauglystėje pradėjusi klaipėdietė Indrė Šlimaitė, ateities planams pasirinko Didžiąją Britaniją, kur sėkmingai kopė karjeros laiptais kaip marketingo vadovė vienoje tuo metu pirmaujančių komunikacijos bendrovių “Lycamobile”. Tačiau sutikus gyvenimo meilę ir susilaukus vaikų, Indrė su vyru Obi visiškai netikėtai paliko Londoną ir persikėlė gyventi į Pietų Prancūziją.

  • Indre, kaip savo gyvenimą pradėjai kurti Pietuose?

Pietų Prancūzijoje atsidurėme prieš metus laiko. Vyras turėjo
didelę svajonę pabandyti gyventi užsienyje (jis užaugo Jungtinėje Karalystėje), o aš esu tokia, kad visur galiu prisitaikyti, nesu prieraiši vienai vietai.

Tad po pirmagimio sūnaus pirmojo gimtadienio susikrovėme du lagaminus ir ekspromtu išvykome. Net vyro šeima buvo lengvame šoke.

Pabandėme gyventi Italijoje mėnesį laiko, buvo labai smagus šeimyniškas mėnuo. Bet galiausiai nusprendėme atvykti čia. Iš pradžių mano vyrui nelabai patiko, bet po poros mėnesių nusprendėme niekur nebevykti ir likti Pietų Prancūzijoje. Vaikams čia yra rojus.


– Ką tau reiškia būti dviejų berniukų mama? Koks skirtumas tarp jų?

Tarp jų yra 1metai 10 mėnesių, o jausmas nerealus. Kaip mano vyras sako, visam gyvenimui esu aprūpinta meile, kadangi sūnūs Ugo ir Oli yra labai prieraišūs. Berniukai aktyvūs, tad tikrai nėra lengva, bet juk motinystė  ir yra visapusiška.


Ar dažnai grįžti į Lietuvą?
Kai gimė pirmagimis tikrai dažnai buvo galima mus sutikti gimtinėje. Dabar stengiamės atskristi bent porą kartų per metus. Ypač vasarą norisi pasidžiaugti lietuviška gamta.


– Ar su vyru auginant vaikus neiškyla nesutarimų dėl kultūrinių skirtumų? Tu lietuvė, jie nigerietis.
Jų tikrai buvo gimus mūsų pirmajam sūnui. Abu esame plačių pažiūrų, kaip anglai sako ‘opened minded’,  tačiau tiek aš, tiek mano vyras ties kai kuriais dalykais nelabai sutariame, nes abu turime stiprius kultūrinius pamatus.

Dabar nesutarimai kyla vis rečiau, nes kartu jau esame septynerius metus, auginame du sūnus. Stengiamės ieškoti kompromisų ir supažindinti vaikus su šaknimis iš abiejų pusių.


–  Kaip reagavo tavo šeima, sutikusi tavo gyvenimo vyrą? Lietuvoje būtumėte neįprasta pora…

 Ir dabar esame, tik kai mūsų gyvenimą papildė vaikai  – visas dėmesys užklupo juos. Visko buvo per tą laiką, bet mano šeima labai gerai sutaria su mano vyru, o jam labai patinka Lietuva.


– Kokia ta motinystė svetur? Gal gali palyginti ją su vyraujančia Lietuvoje?

Labai sunku lyginti, nes Lietuvoje vaikų neteko auginti, bet susidarė įspūdis, kad tautietės vis dar labai susikausčiusios. Žinau ne vieną draugę, kuri bijo išlįsti iš namų su vaikeliu, nes o jeigu jis rėks, netinkamai elgsis. Prancūzijoje tokių klausimų niekam nekyla, vakarienė restorane su vaikais labai priimtina praktika.


– Kokios jūsų šeimos taisyklės, kurių visada laikotės?
Visada stengiamės valgyti vakarienę drauge ir nesiginčyti vienas su kitu prie vaikų.


– Naudingiausias gautas patarimas.
Išklausyk patarimų, bet daryk taip, kaip tavo šeimai tinka, patinka ir atrodo geriausiai.