Gretos Kondrataitės – Paleckienės tekstas

Akvilės Razauskienės / Razaukai photography (razauskai.lt) nuotraukos

Gabijos Tamulynaitės stilius

Fotografuota Zooparkas.lt (Vilniuje, Ogmios mieste)

Tokia tema retai kas drįsta prabilti viešai, tačiau Viktorija atvira ir nieko neslepia – abu jos vaikai gimę po pagalbinio apvaisinimo, nes natūralaus pastojimo tikimybė siekė vos penkis procentus. Teko atlikti daugybę tyrimų, išklausyti specialistų konsultacijų ir galiausiai skaudi realybė atvedė Viktoriją su vyru į nevaisingumo kliniką. Nors pirmas vizitas šeimą labiau išgąsdino nei suteikė vilčių, po procedūrų porai visgi pavyko pastoti iš pirmo karto.

Viktorija atvirauja, jog susipažinus su tuo metu dar būsimu vyru Mindaugu apie vaikus pradėjo kalbėti net anksčiau, nei apie vestuves. Nepastojus per pirmuosius planavimo metus pora labai neišgyveno, nes Viktorijos vyras tuo metu dirbo užsienyje, o ir gydytojai ramino – sveikoms poroms pastoti normalu per metus ar pusantrų.

„Kai nepastojau dar pusmetį, jaučiau, kad kažkas tikrai yra negerai, todėl ilgiau nelaukę kreipėmės į gydytojus ir pradėjome ieškoti priežasčių. Pirmiausia išsityrė vyras. Jo tyrimų rezultatai buvo geri, tad supratome, kad problema yra manyje. Per 3 metus pakeičiau kelias gydymo įstaigas bei gydytojus, man buvo atlikta begalė įvairių tyrimų, 8 IUI (inseminacijos) procedūros, taip pat laparaskopija su bendra narkoze (operacija, kurios metu buvo pravalyti kiaušintakiai). Galiausiai, po 3 metų nežinios ir priežasčių ieškojimo, paaiškėjo kad dėl kiaušintakių patologijos (greičiausiai įgimtos), tikimybė pastoti natūraliu būdu yra labai labai maža. Tada supratome, kad vienintelė išeitis – kreiptis į vaisingumo specialistus.“   

Tačiau pirmasis apsilankymas vaisingumo klinikoje labiau išgąsdino, nei suteikė vilčių, nes šeima sužinojo, kad tikimybė pastoti po pagalbinio apvaisinimo jų amžiaus porai yra vos 30 procentų. Ieškodama informacijos apie IVF internete Viktorija skaitė, kad neretai pastojama tik iš antro ar trečio karto, taip pat buvo prisiskaičius ir apie galimas komplikacijas. Moteris prisipažįsta – jautėsi nevisavertė.

„Tačiau atėjus į vaisingumo kliniką nustebau pamačiusi, kiek daug yra panašaus likimo porų. Pasirodo, pasaulyje kas 6 pora susiduria su nevaisingumo problema, o Lietuvoje tokių porų yra virš 70 000, ir kasmet šis skaičius padidėja vidutiniškai 2000. Tai tikrai įspūdingi skaičiai.

Puikiai atsimenu tą dieną, kai atsigavusi po narkozės, kada man buvo atlikta kiaušintakių laparoskopija, gulėjau ligoninės palatoje ir laukiau gydytojos su geromis žiniomis (kiek teko domėtis, jei moteriai yra nustatomas kiaušintakių nepraeinamumas, operacijos metu kiaušintakiai yra išvalomi ir daugeliu atvejų moteris gali pastoti natūraliai), tačiau ji atėjusi pasakė, kad greičiausiai man yra įgimta patologija ir natūraliu būdu pastoti galimybių beveik nėra.

Sunku apibūdinti, kaip tuomet jaučiausi… Tikėjausi, kad po operacijos viskas bus gerai, bet… Bijojau, kad gal ir vyras mane paliks, nes negalėsiu jam pagimdyti vaikų. Tačiau, vyras tikrai labai palaikė ir ramino, kad vienaip ar kitaip vaikų turėsime. Jis neatmetė ir įsivaikinimo galimybės. Prisipažinsiu, kai išgirdau diagnozę nevaisingumas, man prireikė psichologo pagalbos, nes tuo metu negalėjau pati susitvarkyti su mane apėmusiomis mintimis ir jausmais. 

Kol nepamačiau teigiamo nėštumo testo, net savo artimiesiems nieko nesakiau apie tai, kad nepavyksta pastoti, ir kad lankomės pas vaisingumo specialistus. Dabar žiūrint į praeitį negaliu paaiškinti, kodėl. Tiesiog buvo sunku apie tai kalbėti, galbūt bijojau jų reakcijos, nesinorėjo papildomų klausimų… Kai tik viskas pavyko ir pagaliau sužinojau, kad laukiuosi, kažkas tarsi apsivertė ir dabar drąsiai ir garsiai galiu apie tai kalbėti, nes manau, kad tai yra būtina. Į pagalbinį apvaisinimą mūsų visuomenėje iki šiol žiūrima „kreivai“. Po vieno interviu spaudoje gavau laišką iš  moters, kuri jau turi vaikelį, bet net savo mamai nedrįso prisipažinti, kad jo susilaukė po pagalbinio apvaisinimo. Pažįstu šeimą, kuri emigravo iš Lietuvos, būtent dėl to, kad į juos čia žiūrėjo „kreivai“. Nevaisingumas yra šio amžiaus liga, kaip ir visos kitos, o susirgę juk kreipiamės į medikus?“ Kodėl turėtume gėdytis?

Visą interviu skaitykite leidinyje „Įkvepiančiai motinystei“, kuris prekyboje iki rugpjūčio 27 d.