13523755_10205169569558249_932780186_o
Milisandra Kvaraciejūtė-Radzevičienė: motinystė nenumalšino meilės muzikai
birželio 27, 2016  |  By:   |  Mamoms  |  Comments are off
Mamuradijas.lt
Buvusią grupės „BM MERGAITĖS“ narę Milisandrą Kvaraciejūtę-Radzevičienę šiandien galima sutikti Vilniaus senamiestyje pravėrus vienos rūbų parduotuvės duris. Nors verslas dabar žinomai moteriai prioritetas, ji neslepia, kad po 8-erių metų pertraukos svajonė grįžti į sceną niekur nedingo. Buvusi atlikėja turi ir dar vieną svajonę, ji labai norėtų, kad judviejų su grupės „Patruliai“ nariu Algiu šeima būtų didesnė.
Pirmagimio Roko Milisandra susilaukė būdama 26-erių.  Atlikėja tikina, kad vaikas į jų šeimą atkeliavo pačiu laiku ir visai nesvarbu, kad su būsimu vyru tuo metu jie nebuvo pažįstami nė metų. „Aš pajutau, kad jis mano žmogus. Jis pajuto, kad aš jo. O šiandien visi trys esame geriausi draugai“, – su šypsena pasakoja moteris.
Įkvepianti istorija. Toks ir interviu.
– Milisandra, Tavo vyras žiniasklaidai yra teigęs, kad į muzikinę grupę galėsi grįžti tik pagimdžius 15-lika vaikų. Į grupę negrįžai, bet ir vaikų daugiau neatsirado…
– Matyt, žemėje turiu kitą misiją (šypsosi). Muzikinių planų yra, visada jų buvo. Dažnai pagalvoju, kad kai imsiuosi jų, tuomet atkeliaus ir vaikas. Mes tikrai to norėtume, apsiverktume iš laimės.
Kas liečia muziką, mes koncertuojame artimųjų, draugų rate. Muzika visada šalia manęs. Yra ir man sukurtų dainų, norisi, kad jos būtų išgirstos, tad, manau, čia tik laiko klausimas. Pokolkas dar noriu tas muzikines mintis prisijaukinti, o ši vasara – puikus metas.
13535646_10205169081546049_867703205_n

Milisandra ir Algirdas Radzevičiai. Asmeninio albumo nuotr.

– Nepavydu vyrui? Juk jis ir toliau koncertuoja, Roko atsiradimas jo karjerai įtakos nepadarė.
– Labai atvirai atsakysiu: taip, pavydu (juokiasi). Bet jis mane labai palaiko, kai tik reikės jo muzikinės pagalbos, jis nieko nelaukdamas ir padės. Gimus Rokui, nepraėjus nė dviem savaitėm aš užlipau ant scenos Palangos vasaros estradoje. Buvo keistas jaumas, bet supratau, kad jaučiuosi dar nepasiruoši grįžti į muzikinį gyvenimą, tuomet norėjosi atsiduoti motinystei.
Šiandien, kai Rokui jau beveik 8-eri, viskas kitaip. Smagu, kad jis jau didelis, o aš dar jauna ir galiu pagyventi dėl savęs.
– O kokie judviejų su vyru santykiai? Viskas taip greitai rutuliojosi ir…
– Mūsų meilė ir dabar liepsnoja it vulkanas ir aš tikrai nepritariu nuomonei, kad šis jausmas trunka tik trejus metus. Taip, vėliau atsiranda tas susigyvenimas, tačiau jis netrukdo mylėti (juokiasi). Nepameluosiu sakydama, kad dar ir šiandien pagalvojus apie vyrą, mane aplanko nerealus jausmas: tarsi sproginėja liepsnelės ar skraido drugeliai viduje… O kaskart eidama į pasimatymą su Algeliu, aš vis dar jaudinuosi ir tai yra labai smagu!
– O ar dar prisimeni savo nėštumą?
– Taip, bet turiu pripažinti, kad nepatyriau tos didelės laimės savyje. Ne dėl to, kad sūnus buvo neplanuotas, tiesiog tas laikotarpis buvo kupinas naujienų. Ir ne visos jos buvo teigiamos. Tais metais mes susipažinome su Algeliu, po to aš pastojau, tada sužinojome apie jo mamos mirtiną ligą, mūsų civilinė santuoka, Roko atėjimas.
Aš labai džiaugiausi nėštumu, bet žinojau, kad turiu būti stipri, jog padėčiau savo vyrui, nes jam mama buvo visas pasaulis. Ir galbūt dėl  sunkios mamos ligos jis nesuvokė, kas vyksta manyje, kokie virsmai…Galbūt tai ir trukdė pilnavertiškai džiaugtis kūdikio laukimu. Net kai gimė Rokas, jis nesuprato, kad tapo tėčiu, nes visos mintys buvo su mama, nors ji jau buvo išėjusi.
Bet vieną dieną viskas ėmė ir apsivertė, jis grįžo į šeimą, mano akyse tapo tėčiu. Tuomet labai džiaugiausi. Be to, turėjome nerealią palaikymo komandą – mano tėvelius, brolį ir Algio giminę.
13555839_10205169081626051_283428532_o

Algirdas, Milisandra, Rokas Radzevičiai. Asmeninio albumo nuotr.

– Teko skaityti, kad ir gimdymas buvo ne iš lengvųjų…
– Kai pagimdžiau, sau pasakiau, kad šito vaikelio man užteks visam gyvenimui. Tikrai buvo labai sunku, nes Rokas gimė sverdamas virš 4 kg, o jo ūgis buvo 60 cm. Įsivaizduojat? Ir gimdžiau pati.
Tiesa, kad skausmas pasimiršta, bet tie prisiminimai ne patys geriausi. Moterys, nesikankinkite, jei šiais laikas yra galimybė legviau padėti vaikučiui ateiti į pasaulį. Juk paminklo niekas nepastatys už šį darbą (juokiasi)!
– O kokia tu šiandien mama?
– Protinga, stengiuosi viską daryti racionaliai, saikingai, bet mėgstu ir lepinti. Vyras labai padeda ugdyti sūnaus vyriškąją pusę, už tai esu jam labai dėkinga.
Mūsų Rokas per 8-erius savo gyvenimo metus nėra parodęs ožių, tai labai džiugina, bet kartais susimąstau: iš kur jis toks? Tada suprantu, kad geriausias mokytojas – artimųjų pavyzdys, jis viską stebi ir elgiasi taip, kokioje aplinkoje gyvena. Tada suprantu, kad mes kaip tėvai viską darome gerai!
Apie autorių :

Komentarai .