Lauros MAZALIENĖS tekstas
Akvilės RAZAUSKIENĖS nuotraukos
Per savo 3,5 metų motinystės praktiką teko savo dviem dukrom surengti krikštynų šventes bei sudalyvauti dar keliose draugų vaikų krikštynose. Tad šiek tiek skirtingų situacijų mačiau ir leidžiu sau pagal jas daryti tam tikras išvadas.
Pradžioje – pakalbėsiu apie klaidas, o vėliau apie esminius klausimus.
Laikas – vasara.
Dičkės krikšynos vyko ankstyvą gegužę, kuri dažniausiai būna labai gaivi. Stebiu, žinau, nes esu gimusi gegužės 5 d., tad ne vienerius metus gimtadienį pasitinku trumpamarškinė. ???? Atrodo, rizika, planuoti šventę tokiu metu, nes vien apranga įpairegoja, bet tikrai nesutikčiau…. Tas stresas, jaudulys daro savo, tad pradedi kaisti net nejusdamas ???? O saulės tomis dienomis tikrai pakanka…Žodžiu, striukių tikrai neprireiks
Kodėl vengčiau vasaros? Mažylę krikštijome 2018 07 22. Tai tikriausiai tapo karščiausia vasaros diena, termometras, nesumeluosiu, rodė ir 34, ir daugiau laipsnių… Vienintelis išsigelbėjimas buvo pavėsis, kurio irgi buvo labai maža ????
Mes, suaugę, buvome išleipę tik spęję pasipuošti, o vaikai išvis nesuprato, kodėl tądien negalima būti su maudymukais? ???? ???? Aišku, nuotraukose to nesimato, bet diena buvo sunkoka…
Draugai savo dukrytės krikštynas šventė rugsėjo mėnesį. Sakyčiau ji sir gegužė lygiaverčiai partneriai renkantis laiką šventei ????
Apie žiemą daug nesiplėsiu. Man tiesiog nejaukiai atrodo apeigos bažnyčioje, kai visi su tamsiai paltais…Bet čia tik mano nuomonė ????
Aprangos kodo nebuvimas
Krikštijant didžiukę, apie tokį dalyką net negalvojau. Visi rengėsi, kaip norėjo. Koks mūsų reikasl kištis į kitų žmonių skonį ir stilių? Taip galvojau, bet nuomonė pasikeitė, pamačius nuotraukas. Lietuviai gana santūrus, tad mėgsta rengtis praktiškai tamsiai ???? O nuotraukosei tai atrodė gana liūdnai, vis dėlto šventė mažo angelėlio…
Tad antrąkart į kvietimą įrašėme, jog prašome dėvėti pastelinės spalvos rūbus ???? Buvo, kas neatsižvelgė, bet rezultatas vis vien tapo kur kas jaukesnis ????
Per didelė šventė
Per pirmąsias krikštynas buvo apėmusi didybės manija, matyt ???? Darėme šventę su artimaisiais ir draugais. Ir tikrai visko buvo per daug ???? Tad antrąkart pasirinkome kiek kuklesnę šventę su pietumis ir viskas. Ir tai tikrai pasiteisino ???? Visgi juk pati didingiausia akimirka ne kur kitur, o bažnyčioje.
Per didelis dėmesys dekoro detalėms
Dėl dekoro daug galvos skausmo ir dėmesio ne ten, kur reikia. Įsitikinau, kad tokioms šventėms visiškai pakanka balionų, na, ir dar kokių muilo burbulų. Nes jei joje dalyvauja daug vaikų (o pas mus taip buvo), tikrai nespėsite niekuo pasidžiaugti, o ir to džiaugsmo bus maža, jei šia dalimi rūpinsis ne dekoratorė.
Fotosesija po ceremonijos
Vaikus tikrai išvargina pati ceremonija bažnyčioje, tad po jos jie nori tik atsipalaiduoti, o ne dirbti prieš fotoobjektyvą. Tad šiemte sutikau su fotografės Akvilės pasiūlymu tiesiog įamžinti pasiruošimą namuose, ir tikrai – vaikai jose nuotaikingi! Ko negalėčiau pasakyti apie fotosesiją miške po bažnyčios… ????
Rekomendacijos:
Amžius: aš vis dar esu įsitikinusi, kad geriausias vaiko amžius iki metukų. Pirmąją dukrą krikštyjome 8 mėnesių ir viskas praėjo labai sklandžiai, mažylė džiaugėsi būdama pas artimuosius ant rankų.
Antrąją dukrą – sulaukus vienerių.Tuo metu ji jau norėjo vaikščioti, ant rankų būti nepatiko, ir išvis, nepatiko daryti tai, ko tavęs prašo. ???? Išgyvenome etapą „darau, ką matau“. 
Rinkitės kunigą, o ne bažnyčią
Abu kartus žinojome, kad mums svarbus žmogus, kuris palaimins mūsų vaiką. Ne jokia aplinka, ar dar kas. Tad pirmąją krikštijome pas Brolį Pijų – antrąją – pas Algirdą Toliatą. Abu nuostabūs, žmogiški ir turintys, ką pasakyti.
Nesureikšminkite dovanų krikšto tėvams
Juk pati didžiausia dovana – jūsų vaikas. ???? O materialūs dalykai labai greitai pasimeta erdvėje…
Ką dovanojome pirmąkart – niekaip nepamenu, bet antrąkart pasiskolinau idėją iš čia: http://mumtime.lt/?p=1057
Pramogos vaikams:
Mano akimis, labiausiai pasiteisinęs dalykas – batutas. ???? ???? ???? Ir, aišku, skanus tortas ????
Ar reikia ne tik fotografo, bet ir videografo?
Mano nuomone, vienareikšmiškai taip. Nerealu yra žiūrėti į tuos mažus angelus, kaip jie šypsosi, juokiasi…Aš gal netgi atsisakyčiau nuotraukų, jei lieptų rinktis, bet video būtinai siūlau pasidaryti.
Mūsiškis buvo toks:
Filmavo  Tomas Razauskas (razauskaimedia.lt)
Fotografavo Akvilė Razauskienė ????  (razauskaiphotography.lt)
Nerealus šeimyninis duetas!
Apranga
O mano ir didžiosios dukros rūbeliais pasirūpino Ernesta Varanavičienė iš „Grafkės“. Ačiū jai labai už gebėjimą įsiklausyti ir sukurti rūbus, kurie atspindi asmenybę. Mažylę norėjo puošti krikšto mama, tad neatėmėme iš jos šio malonumo ????
Tiesa, dar apie rūbus ir muilo burbulus. Jei vilkėsite šviesiais rūbais ir planuojate fotografuotis prie muilo burbulų, to NEDARYKITE. Nes tų burbulų tiesiog neina išplauti, lieka baisios riebalinės dėmės, o rūbams iškart galite pasakyti ačiū ir viso… O kad kad būtų mus perspėjęs ☹
Darykite dovanų sąrašą
Ir svečiams bus lengviau, ir jūs patys neapsikrauskite nereikalingais daiktais. Mes prašėme kelių didesnių žaislų: virtuvėlės, balansinės lentos…???? Tikrai labai pasiteisino, nes kai gauni daug smulkių daiktų, jie išsimeto, netenka vertės…Geriau jau kelios brangesnės dovanos ????
Gražios šventės! <3