fznor

Šis karantinio laikotarpis tikrai sunkus daugeliui tėvelių. Vien jau sugalvoti veiklas vaikams tampa tikru iššūkiu, bet gera žinia, kad į pagalbą jums skuba – ,,Čiao Teo“ tinklaraščio kūrėja Ieva su sūnumi Teodoru. Ieva šiame interviu dalinasi ne tik savo ir sūnaus pamėgtais žaidimais ir veiklomis, bet ir tais, kuriuos randa internete ir vienaip ar kitaip pritaiko pagal save. Ieva taip pat atvirauja, kad  turi užmojų sukurti kažką nematyto, įdomaus, (gal net erdves vaikams), susitikimus su mamomis, o ir knyga vis dar laukia savo eilės.

 Apie pačias mėgstamiausias jos ir sūnaus veiklas bei mini paruoštukus ką veikti su vaikais būnant gamtoje ir namie kviečiame skaityti šiame interviu.

  • Papasakokite kaip kilo idėja kurti ,,Čiao Teo“ tinklaraštį?

Niekada negalvojau, kad tai bus toks tinklaraštis, koks yra dabar. Pradžioje, tai tiesiog buvo vieta, kurioje pasidalindavau ką nuveikėm. Auditorija buvo labiau draugų, artimųjų. Bet greitai viskas labai išaugo. Prieš trejus metus, net nebuvo tokių tinklaraščių, bent jau nemačiau Lietuvoje nieko panašaus. Daug kam atrodė, kad tai visiškas fenomenas, tai ką mes darom. Dabar, tai jau jokia naujiena. Bet kažkodėl vis dar dalinuosi. Dabar turiu užmojų sukurti kažką nematyto, idomaus, erdves vaikams, susitikimus su mamomis. Vis dar laukia savo eilės ir knyga.

  • O kaip gimė pavadinimas?

Pavadinimas, tai lyg kvietimas pažaisti, pasisveikinimas. Ciao – itališkai LABAS. Prieš daugiau nei dešimt metų teko gyventi Italijoje, ten liko dalelė širdies. Dažnai klausausi itališkos muzikos, tirpstu išgirdusi kalbant itališkai. Tai šalis – mano sielos namai. Todėl ir CIAO na, o Teo – tai Teodoras. Dar viena puselė širdies.

  • Beje jau ne vienerius metus nuolat dalinatės įvairiomis veiklomis su vaikais, iš kur pas Jus tiek idėjų?

Idėjų pilnas internetas. Ten visada galima rasti įkvėpimo, užuomenų, gerų patarimų. Dažnai būna atrodo, sugalvoji bus visiška bomba, niekur nematyta, bet žiūri, kad tai jau kažkas darė prieš kelis metus, kažkur toli už Atlanto. Bet esmė iš tikrųjų ne parodyti kažką nematyto, o tiesiog pasidalint, galbūt duot įkvėpimo ir užuomeną kažkam kitam. Ciao_Teo apie mus, apie mūsų kasdieną, apie tai kas vyksta natūraliai, jau keli metai, diena iš dienos, tokiu pačiu tempu. Kartais iš tikrųjų labai smagu sulaukti mamų žinučių, kad būtent mudu tapom įkvėpimu pažaist kitaip ir daugiau laiko leisti kartu su savo vaikais.

  • O kaip dabar karantino metu, nepritrūkstate veiklų?

Tai, kad man dažniausiai trūksta laiko joms įgyvendinti. Nes tų idėjų  tiek, kad galėtumė kiaurą parą vien žaist. Bet juk diena susideda ne vien iš žaidimų.

  • Kaip atrodo įprasta Jūsų dienos rutina?

Dabar tokia keista karantino rutina, nes laiką leidžiame sodyboje, kur yra beprotiškai daug erdvės ir reikalų. Tai Teodorui svarbiausia padėti nudirbti ūkio darbus seneliui. Tai ir veikloms laiko mažiau. Bet ir šiaip mes tos vienos rutinos neturime, nes vienaip gyvename čia Lietuvoje, o dar kitaip Norvegijoje. Lietuvoje Teodoras įprastai lanko darželį ir visa dieną nesimatom. Na, o Norvegijoje – tik prabudus prasideda veiklos, pusryčiai, laukas, laisvas laikas, pietai, sporto klubas ar išvyka, vakarienė, maudynės, būtinai bent viena knyga prieš miegą ir čiūčia liūlia. Vakaro ritualai nesikeičia niekada.

  • Lieka laiko sau?

Kartais lieka, kartais ne. Bet iš tikrųjų apskritai viskas taip laikina, tai vieną minutę jo yra, o kitą – jau ne. Kartais tikrai jo norisi, nes užsibūni toje kasdienybėje, darbuose. Bet aš gyvenau beprotišką gyvenimą iki sūnaus ir tas laikas buvo apskritai visas mano. O dabar gera, juo dalintis. Man smagūs visi gyvenimo etapai. Ypač, kai viską priėmi,randi ramybę – belieka mėgautis. Nes juk, kiek ilgai truks, kol namai vėl bus tušti ir visas pasaulio laikas, vėl priklausys tau.

  • O koks žaidimas ar veikla Jums pačiai su sūnumi patinka labiausiai?

Man labai patinka piešti. Na, o Teodorui, kas savaitę vis kitaip, tai jam karpymas, tai negali nueiti nuo žemėlapio ir tyrinėja viską milimetrais, kartais net miegot eiti nenori, nes jam būtinai reikia kažką nupiešt. O kartais, tiesiog būnam. Tyngim. Per karantiną dabar, tobulinam kulinarinius sugebėjimus, Teodoras visada pasiruošęs padėti ir prisidėti. Maisto gaminimas jam labai patinka, tuo tarpu man – nelabai.

  • Kokias veiklas rekomenduotumėt būnant gamtoje, gryname ore?

Ieškoti įvairausio gamtos lobio! Pasigaminti korteles, nusipiešti ant lapo, atsispausdinti ar dar kaip nors ir ieškoti pačių įvairiausių dalykų, kurių pilna lauke… Galima ir raidžių, ir skaičių mokytis, dėliojant juos iš gamtoje randamų gėrybių. Smagu ir prasminga.

O galbūt išmėginti tokias idėjas, kur namuose šiukštu daryti nenorite. Piešti ant maistinės plėvelės apvyniojus, kokį mažą staliuką. Arba pasinerti į pilną pojūčių kruopų, pupų ar žirnių dėžę.

Geriausia pabandyti atrasti mėgstamas veiklas, prisiminti vaikystę, kaip žaisdavot, kas buvo įdomu, pritrūkus idėjų, aišku, užsukt pas mus.

  • Namie?

Per sunkus klausimas. Namie galima tiek visko! Priklauso, kas galima, kas ne(šypsosi red.past).

Bet jei reiktų vis dėlto kažką pasirinkti, tai pirmiausia būtų visokios dėlionės: indų, įrankių, dangtelių,  žaisliukų, figūrėlių, lego, vaisių ar daržovių,  šaldytuvo magnetukų ir t.t. Dėlionių gali būti pačių įvairiausių, o joms pagaminti tereikia popieriaus ir žaislų… Be to, jos kaskart gali būti skirtingos! Ypač daug smagumo priduoda dėlionės dalys susuktos į popierių ar foliją ir paslėptos, kokioje žirnių dėžeje. Pas mus namuose visuomet ,,gyvena” viena tokia, pojūčių žaidimams. Jei namuose to padaryti negalite, orams atšilus visada galima veiklas perkelti į savą kiemą, o gal balkoną.

  • O ką veikti su pačiais mažiausiais?(pvz.: 6-12mėn)

Lavinti pojūčius. Visus. Daug kalbėti, dainuoti, bučiuoti ir kuo daugiau nešioti. Nes tai patys trumpiausi mėnesiai su jau ne kūdikiu, bet dar ir ne su viską galinčiu ,,aš pats“ vaiku.

  • Kokiomis taisyklėmis vadovaujatės, ruošdama žaidimus ar kitus užsiėmimus?

Svarbu neperpspaust, jei nenori žaist, tebūnie. Visiška laisvė. Buvo įdomu tik kelios sekundės? Irgi valio! Svarbu ne rezultatas, o pats veiksmas. Dar svarbu, kad veikla nebūtų per sunki, atitiktų jo galimybes, amžių ir kad būtų įdomu ir naudinga. Bet pats svarbiausias dalykas tai – gerai praleistas laikas!

  • Ar nesvarstote pradėti vesti nuotolinių užsiėmimų su vaikais?

Vis galvoju, bet nelabai pasitikiu savo jėgomis, trūksta informacijos ir įgūdžių.

  • Palinkėjimas skaitytojams

Niekada nebandyti įsprausti save į kažkieno rėmus. Būti laisvais. Žaist, tyrinėt ir atrast neatrastą kartu su savo vaikais. Laikas, kol vaikai maži yra toks trumpas, tai pabūkit dabar kol jūs galite ir kol vaikai to nori. Daugiau šypsokitės be priežasties.