Žinių radijas

 

Vedų praktikas Vaidas Arvasevičius mano, kad gyvenimas neįsipareigojus po truputį tampa problema. Toks gyvenimo būdas esą parodo, kad vyras yra nepasiruošęs įsipareigoti, prisiimti atsakomybę už moterį.

 

„Žmonės, kurie tuokiasi bažnyčioje gauna tam tikrus palaiminimus. Civilinėje metrikacijoje vyras dėdamas parašą daro įžadą. Tai egzistuoja energetiniame lygmenyje. Vyras sutinka priimti moterį tokią, kokia ji yra, rūpintis ja ir nepabėgti nuo jos, kai bus sunkiausia. Jei yra gyvenama neįsipareigojus, nebuvo jokio palaiminimo, nebuvo padėtas parašas, kyla klausimas, kodėl aš turiu visa tai kentėti?“

 

Moteris dažnai sako, kodėl tu man nesiperši? Kodėl tu nenori manęs vesti? O vyras sako, kad mums ir taip gerai. Kaltinti, pasak pašnekovo, čia nieko nereikia, bet toks požiūris tik parodo, kad vyras nori likti laisvas.

 

„Moteriai yra reikalingas užnugaris. Ne vyrui. O jeigu vyrui yra reikalingas užnugaris, tai moteris turėtų bėgti nuo tokio vyro. Jeigu vyras draugauja su moterimi, ši ir klausia, ar tai rimta? Jeigu tau tas parašas nieko nereiškia, tai kodėl negalėtum jo dėl manęs padėti?“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ svarstė vedų praktikas.

 

Meilės nėra?

 

V. Arvasevičius tikino, kad dažnai žmonės tuokdamiesi galvoja apie potencialias skyrybas. Jo tikinimu, reiktų keisti požiūrį ir galvoti, kad bus padaryta viskas, jog skyrybų būtų galima išvengti. Taip pat negalima pasirašinėti jokių sutarčių, kurios apriboja santuoką.

 

„Įsimylėjimas praeina. Meilę reikia sukurti. Dažniausiai dabartinėse santuokose meilė net neegzistuoja. Tai yra susižavėjimas, įsimylėjimas“, – tikino V. Arvasevičius.

 

Jo teigimu, susižavėjus asmeniu, jokiu būdu negalima gyventi „susimetus“, nes tai nėra jokia šeima, o moteris prie vyro labai prisiriša. Tokiu atveju skyrybos būna labai skausmingos būtent jai.

 

 

Psichologė Ramunė Želionienė antrino V. Arvasevičiui ir teigė, kad meilė nėra jausmas.

 

„Meilė, jei pasižiūrėsime giliai, nėra jausmas. Aš jaučiu, kad negaliu apsakyti, kaip tave myliu. Kaip Mačernis galėjo labai gražiai apsakyti žodžiais. Meilė – tai nėra žodžiai. Meilė yra elgesys. Kai mergina susipažįsta su vaikinu, labai smagu maitintis ta meile tuo romantiniu laikotarpiu. Tik nereikia jo suprimityvinti. Labai gražu yra pasimatymai, nebūtina pereiti į buitinį lygmenį iš karto.“

 

Negalvok, kad jis „vienintelis“

 

Psichologė aiškino, kad kai moteris susipažįsta su vaikinu, ji neturi galvoti, kad tai jos vienintelis: „Merginos vadovaujasi tais drugeliais plazdančiais papilvėje. O kas tai yra? Tai yra didžiuliai hormonai. Tai geri rožiniai akiniai.“

 

Nėra laiko limito, kuris parodytų, ar jau pakankamai pažįsti žmogų, todėl labai svarbūs yra pažinimo kriterijai.  

 

„Vienas iš jų – kai vyras myli. Myli ne žodžiais, bet veiksmais. Kai vyro žodyne atsiranda „Ką aš galiu dėl tavęs padaryti?“. Moteris turi patirti vyrą. Kai nežinai, kur važiuoti, reikia paskambinti vyrui ir jeigu jis pasakys „Atsiprašau, aš dabar dirbu ir neturiu tau laiko“, tai yra labai rimtas požymis, kad nėra atsidavimo.“

 

Visą laidos įrašą galite išgirsti čia

 

Ziniu_radijas