Mamuradijas.lt

Helovinas – dažnai siejamas su amerikiečių kultūra, visgi jo pradininkais yra laikomi airiai. Šios šventės atsiradimo pėdsakai veda atgal į laikus, kada gyveno senovės keltai. D. Britanijos ir Airijos gyventojai lapkričio 1-ąją laikė naujųjų metų pradžia, o spalio 31-oji buvo vėlių diena, kada jos sugrįždavo į žemę.

 

 Norėjo sunaikinti derlių

Vėlės, pasak keltų, į žemę sugrįždavo ne šiaip sau, o tam, kad sunaikintų per vasarą surinktą ir žiemai paruoštą derlių. Tais laikais žmonės ant kalvų kurdavo laužus iki pat žiemos tam, kad apsisaugotų nuo piktųjų dvasių.

 

„Pokštas ar saldainis“

„Pokštas ar saldainis“ (angl. Trick or treat), – ši frazė keltų laikais turėjo kitokią prasmę nei šiuo metu, kada vaikai prašo saldainių, o jų negavę iškrečia kokį nors pokštą, kartais galbūt ir nelabai malonų. Keltų laikais Visų Šventųjų dienos išvakarėse vaikai eidavo gatvėmis ir prašydavo sutiktųjų maisto, kuris atseit padėtų nuraminti grįžtančias dvasias.

 

Iš buroko į moliūgą Džeką

 Vietoj moliūgų Džeko (angl. Jack‘s lanterns) žibintų anksčiau buvo naudojami burokai. Buvo tikima, kad išskaptuoti baisūs veidai daržovėse padės atsikratyti blogųjų dvasių. Amerikiečiams perėmus Helovino tradicijas iš keltų, skaptuoti burokus pasirodė per sunku, tad jie šiam reikalui pasirinko ne ką kitą, o moliūgą.

 

Persirengimas padėdavo pasislėpti

 Keltai minėdami Heloviną persirengdavo tam, kad vėlės tiesiog jų neatpažintų, negąsdintų. Šis procesas neturėjo jokios pramoginės funkcijos, o štai Amerikoje nuo 1930 m. Helovinas tapo komercine kostiumų persirengimo švente.

 

Tekstas išverstas iš www.timeforkids.com