Tekstas Gretos Kondrataitės – Paleckienės

Foto: Foto lyrika

Tikriausiai visi jau bent kartą girdėjo apie Lietuvoje gimusį ketvertuką ir jo tėvelius. Šiandien mažyliams jau šeši mėnesiai ir nors būna visokių dienų, kaip ir pas kiekvienus tėvelius, ketvertuko mama Viktorija be galo džiaugiasi tokia gausia šeima, atvirai pasakoja ką teko praeiti per 32 – i nėštumo savaites, gydytojų prognozes ir laiką išvykus iš ligoninės į namus.

  • Papasakokite kaip reagavote į žinią, jog laukiatės? Kam pirmam pranešėte?

Mano nėštumas buvo planuotas ir lauktas beveik devynis metus, tad kai sužinojome, kad laukiuosi – staigmenos tikrai nebuvo. Panevėžio medikai pastebėjo, kad laukiamės dvynukų. Prieš metus man buvo atlikta miomos šalinimo operacija. Tai kėlė šiek tiek neramumų, nes esant daugiavaikiui nėštumui, galėjo įvykti gimdos plyšimas nėštumo metu. Todėl buvome išsiųsti pas Vilniaus medikus.

Apžiūros metu, ilgai ore skendėjo tyla… Man jau vienu metu tikrai pasidarė neramu, tačiau išgirdusi, kad laukiamės trynukų iš mano lūpų nuskambėjo juokas. Man tai buvo labai džiugi žinia. Žinote, man tuo metu jau buvo 35 metai. Aš apie gausią šeimą svajojau visą gyvenimą, bet kai dabar jau viską susidėlioji, tai supranti, kad medikai labai atsargiai mus ruošė žiniai, kad mes laukiamės ketvertuko.

O juokingiausia, kad vienu metu gydytojui buvo kilęs įtarimas, kad laukiamės, net penkių mažylių. Bet ši diagnozė nepasitvirtino. Apžiūroje dalyvavome kartu su vyru, tai reakcijos buvo skirtingos: man tai buvo labai džiugi žinia, aš nuoširdžiai juokiausi iš laimės, o vyrą apėmė nerimas, nes jis suvokė, kad tai labai komplikuotas nėštumas. Na, o po apžiūros gydytojas supažindino su realybe, kad visus keturis vaikučius išnešioti ir pagimdyti sveikus – labai maža tikimybė. Kad reikia stebėti ar tarp identiškų dvynukų bus pertvarėlė.

Ketvertuko susilaukusi Viktorija Paltanavičienė.

Pasakysiu atvirai, kad mes tikrai jautėme labai didelį spaudimą redukuoti mūsų identiškus dvynukus ir pasilikti du vaikučius. Mums nuolatos buvo sakoma, kad kitu atveju vaikučiai gims ankščiau laiko ir neįgalūs. Jau kabinete pradėjau verkti, niekaip negalėjau suprasti, kaip galima žudyti jau užsimezgusią gyvybę, kuri taip nori gyventi. Kad laukiamės dvynukų, žinojo mano tėveliai ir kelios artimiausios draugės. Bet, kad laukiamės ketvertuko pirmiausiai pranešėme būsimiems seneliams. Daugiau šią žinią nuo aplinkinių slėpėme labai ilgai.

  • Ar tai pirmasis Jūsų nėštumas?

Taip, tai pirmas mano nėštumas, o vyras iš pirmos santuokos turi jau suaugusią dukrą ir jau beveik 10 metų dvynukes, tad mano vyras yra net septynių vaikučių tėtis.

  • Kada pagaliau sužinojote, kad laukiatės ne vieno ir net ne dviejų, o keturių mažylių?

Sužinojome 6 nėštumo savaitę.

  • Šeimoje auga ir daugiau vaikų, kaip į šią žinią reagavo jie?

Kaip ir minėjau, mano vyras iš pirmos santuokos turi tris nuostabias dukrytes, kurios gyvena su mama. Dvynukės Atėnė ir Andrėja šią žinią gavo dovanų per savo gimtadienį, bet tada man buvo tik 19 savaitė ir mes nežinojome, kaip mūsų nėštumas baigsis. Norėjome jas apsaugoti, tad pranešėme, kad jos turės sesutę ir broliuką. Vėliau šią žinią pakoregavome ir visada sakydavome, kad jos turės sesutę ir broliuką, o vyriausia sesė gaus dovanų du brolius. Tad melo kaip ir nebuvo, bet tuo metu, jos nesuprato, kad į jų gyvenimą ateis ketvertukas.

  • O ką prognozavo gydytojai?

Labai laukėme 11- os nėštumo savaitės apžiūros rezultatų, nes vis dar nebuvo aišku ar tarp identiškų dvynukų yra pertvara. Kodėl tai buvo svarbu? Nesant pertvarėlei identiškiems dvyniams daug didesnė rizika genetiniams susirgimams, taip pat tikimybe transfuzijai, kai pas dvynius viena kraujotaka. Taip pat be pertvaros dvynukai gali susipinti ir virkštelėmis bei pasismaugti. Na, tokia baisi realybė, bet mūsų vaikučiai augo idealiai ir nors mes jau buvome apsisprendę, kad tikrai nieko nedarysime ir stengsimės viską daryti dėl mažylių išsaugojimo, tą dieną išgirdome, kad pertvarėlė yra. Mane labiausiai nuvylė tai, kad atsisakius atlikti redukciją, mes išėjome kaip į gatvę. Prašiau gydytojo rekomendacijos, kur kreiptis toliau, bet gavau atsakymą, kad į savo šeimos gydytoją. Žinote, tikrai daug domėjausi. Ir, kiek žinau, redukcija Lietuvoje yra nelegali procedūra. Ji atliekama tik esant vaikučiams su genetiniais apsigimimais. Skaičiau tokį atvejį, kad moteris laukė ketvertuko. Jai buvo atlikta redukcija. O vėliau ji neteko likusių dviejų mažylių. Galutiniame taške – iš keturių nei vieno mažylio. Su tokia sąžinės dėme, aš kaip moteris – negalėčiau gyventi. Tik gerų žmonių dėka patekome pas Kauno klinikų akušerijos skyriaus vadovą, docentą Vladą Gintautą, kuris mus labai palaikė ir padrąsino priimti šią Dievo dovaną.

  • Koks buvo pats nėštumo laikotarpis?

Mano nėštumas buvo tikrai pakankamai lengvas. Tik 16 savaitės metu mūsų mažyliai buvo sugalvoję mano pilvuke keisti padėtį ir patogiai taisytis ant mano inkstų. Tikrai labai skaudėjo, teko pagulėti savaitę Kauno klinikose, bet tam tikrų pratimų dėka situacija greitai pasikeitė. Viso nėštumo metu stengiausi išlikti kuo ramesnė ir pozityvesnė, nes suvokiau, kad kuo ramesnė būsiu – tuo ramesni bus mano vaikučiai. O pagrindinis tikslas buvo kuo ilgiau išnešioti mūsų mažylius.

  • Nekankino nėščiųjų toksikozė?

Ne, nekankino.

  • Tiesa, į ligoninę Jums teko atsigulti gana anksti, tikriausiai buvo didelė rizika?

Taip, rizika buvo labai didelė. Turėjau bėdų su hemoglobino ir kalio trūkumu. Turėjau nedarbingumą jau nuo 16 savaitės. Kauno klinikose praleidau keturis mėnesius. Bet šis laikas pralėkė labai greitai. Pirminis ir baisiausias tikslas buvo sulaukti 24 savaitės, nes nuo tada naujagimiai jau išgyvena. Sulaukus 24, tada laukiau 26 savaitės, vėliau 28, bet šiaip visada buvau nusiteikusi sulaukti bent 32 savaitės. Kaip dabar atsimenu situaciją, stovime koridoriuje – aš, mūsų docentas ir ankstukų gydytoja, mano docentas sako, na dar būtų gerai išlaukti bent savaitėlę, o aš šypsausi, mums jau 28 savaitės, o aš dar taip noriu džiaugtis savo nėštumu ir visai nenusiteikusi jau po savaitės gimdyti. Tad mažyliai ir gimė 32 savaičių ir 4 dienų. Rizika buvo labai didelė, nes man bet kada galėjo plyšti gimda.

  • Mažyliai gimė po Cezario pjūvio, kas sekė toliau?

 Na, o toliau visi mažyliai keliavo į reanimacijos skyrių, kur berniukai išbuvo tik parą laiko ir buvo perkelti į naujagimių skyrių. Patricija prie broliukų prisijungė tik po keturių parų, nes nors ir buvo pati stipriausia ir didžiausia, turėjo problemų su kvėpavimu. Visada pagalvoju, kad žmonės kurie nėra susidūrę su ankstukais, niekada nesupras ką tuo momentu išgyvena tokių mažų mažylių tėvai. Žiūri į savo vaikutį, o jis toks mažas, bėjėgis, prijungtas prie aparatų, maitinamas per zondą, aplinkui daug medikų, o tu pati jam niekuo negali padėti. Tas bejėgiškumo jausmas, riedančios ašaros ir nežinomybė. O mūsų atvejis nors ir buvo sėkmingas, visos tos išvardintos emocijos dauginosi iš keturių. Tad buvo tikrai sunku. Naujagimių skyriuje praleidome 3 savaites ir tada jau keliavome namo.

  • Kiek laiko praleidote ligoninėje?

 Keturis mėnesius.

  • Kaip pirmomis savaitėmis sekėsi grįžus namo?

Kadangi tai buvo man pirmi vaikučiai, o dar ir ankstukai, tai mums buvo tikrai sunku. Buvo reikalinga ypatinga priežiūra, reikėjo daug rankų. Bet mes ganėtinai puikiai susitvarkėme. Šiandien mums jau 6 mėnesiai, be ligų praleidome žiemos sezoną, puikiai augame ir neatsiliekame raidoje. Ko daugiau norėti laimingiems tėvams.

  • Kokie daiktai Jums labiausiai praverčia auginant ketvertuką?

Nuo pat gimimo mums labai padėjo iš Anglijos siųstos ,,Milky mate deluxe‘‘ maitinimo pagalvėlės. Nebeįsivaizduojame gyvenimo be ,,Bugaboo‘‘ firmos vėžimėlio. Jis labai manevringas, kompaktiškas, lengvai sulankstomas ir su dideliais lopšeliais. Taip pat pasitvirtino ,,Baby Bjorn‘‘ gultukai, kuriuos vis dėl to nusprendėme įsigyti visiems vaikučiams. Jie brangūs, bet vaikams paaugus juos kaip ir vežimėlį galima bus parduoti, o vėliau nupirkti kažką naujo. Na, o vaikų žaidimui ir sportavimui tiko heliniai balionai. Mažyliams tai labai smagi pramoga. Paskutiniu metu vaikučius nuraminame su vėjo malūnėliu. Pigus, praktiškas, bet labai universalus žaisliukas, kuris kainuoja tik 1,5 euro, o jį pakėlus ir pamojavus nutyla visi.

Kaip dabar atrodo Jūsų kasdienybė? Ar lieka laiko nors kavos puodeliui?

Tempas, tempas ir dar kartą tempas. Paskutiniu metu girdžiu, kad aš puikiai susitvarkau. Ir ši frazė skamba su pavydo prieskoniu. Galiu pasakyti, kad nieko aš nespėju, kad tikrai būna sunkių akimirkų. Pasižiūri, kad kieme jau prededa temti, o aš nuo pat ryto lakstau dar vis chalatu, kad dar nespėjau išsivalyti dantų ir t.t. Kavos puodelį ryte visada spėju išgerti, nes už kavą atsakingas mano vyras. Jis visada man paruošia pusryčius. Aš esu stipri moteris, tad niekada į socialinius tinklus nedėsiu akimirkų kur aš verkiu, kur aš lakstau su chalatu. Paprasčiausiai tikrai nėra laiko įamžinti tokių akimirkų. O pasidalinti, kaip mažyliai auga smagu ne tik mums, bet ir mūsų sekėjams.

Galbūt visgi teko kažko kardinaliai atsisakyti?

Vaikai kardinaliai pakeitė mano gyvenimą. Esu meniškos sielos asmenybė, visada buvau kupina energijos ir noro kažką kurti. Tad to teko atsisakyti, bet neužmiršti.

O ką veikėte iki nėštumo?

Dirbau ,,Top Sport‘‘ lažybų bendrovėje ir esu prekinio ženklo ,,OMG šventė‘‘ įkūrėja.

Kas Jums padeda rūpintis mažyliais?

 Labai daug padeda mano tėvai, vyras ir anyta.

Ar nesvarstote samdyti auklę?

Apie tai svarstome jau seniai, bet išgirdus, kad keturi maži vaikai, norinčių dirbti neatsiranda, o ir vieno vaiko priežiūros įkainis išauga keturis kartus. Tad reikia dviejų auklių. Svarstome tik apie vieną, kuri būtų kaip pagalbinis žmogus. O svarbiausia – kad mylėtų vaiku ir būtų sąžininga.

Beje kaip rinkote vardus, galbūt yra kokia ypatinga vardų atsiradimo istorija?

Vardus išrinkau aš, bet tarėmės visa šeima, bandėme išrinkti gražiausiai skambantį variantą mūsų šauniam ketvertukui. Jau prieš nėštumą žinojau, kad jei turėsiu dukrytę, tai ji bus vardu Patricija.

O kaip vaikai pasikeitė Jūsų akimis per tuos šešis gyvenimo mėnesius?

Mūsų mažyliai labai užaugo. Patricija sveria jau 8,5 kg, o berniukai šiek tiek mažesni. Jie niekaip negali prisivyti sesutės. Situacija tikrai pasikeitusi. Vaikai jau nebemiega ir valgo bei nori dėmesio, žaisti, bendrauti. Sunkiausia, kad visų negali visų kartu pakelti, pasupuoti, nuraminti. Rėjus labiausiai bendraujantis, Patricija daugiausiai besišypsanti, Nojukas pasižymi ypatingu meilumu, o Tajukas tikras ketvertuko vadas. Džiaugiamės, kad jie labai smagiai bendrauja tarpusavyje. O šiaip būna visko, bet mūsų vaikučiai yra pakankamai ramūs.

Šiais laikais labai populiaru gimus vaikams pradėti rašyti blogus, ar pati negalvojate pradėti rašyti blogo pvz:. skirto mamos auginančioms daugiau nei vieną mažylį, kuriame pasidalintumėte savo patirtimi ir patarimais ar kol kas apsiribosite tik socialiniais tinklais?

Taip, kyla tokių minčių, bet kol kas apsiriboju tik ,,Instagram‘‘ ir ,,Facebook‘‘ socialiniais puslapiais, nes mažyliai atima visą laisvą laiką ir reikalauja vis daugiau dėmesio. Paskutiniu metu supratau, kad nieko negaliu planuotis ir žadėti, nes namuose situacija gali greitai pasikeisti. Tad tenka atsisakyti daug įvairių dalykų ir paprasčiausiai mėgautis motinyste.