Mamuradijas.lt
Mama-ekspertė Inga BRAŽELIENĖ
Turiu prisipažinti – patarėja vaiko mitybos klausimais iš manęs nekokia. Mano abu vaikai susiraukę žiūri į begalę sveikų produktų, kuriuos norėčiau, kad jie valgytų. Bet man tikrai rūpi jų sveika mityba. Domėdamasi valgymo / nevalgymo tema galiausiai priėjau išvadą, kad kalčiausia čia esu AŠ.
Kai nuo 6 mėn. vaikus pradėjau primaitinti, tiek vienas, tiek kitas net labai noriai ragavo ir valgė praktiškai viską. Iš pradžių trintas košeles, po to nustojau trinti – valgė daržoves, mėsą, kruopas. Galvoju, kad per ilgai užsižaidžiau su maisto ruošimu atskirai vaikams. Sriubas virdavau visai šeimai kartu, o štai daugelis pagrindinių patiekalų dar ilgai buvo ruošiami atskirai vaikams, ir atskirai suaugusiems (turėjau krūvas pasiteisinimų – vaikui nereikia tiek druskos, per aštru, per daug prieskonių, keptas – ai, gal geriau vaikams išvirsiu). Dabar vaikams septyneri ir ketveri. Nepatogu, bet turiu prisipažinti, kad vis dar daug ko vaikai nevalgo kartu su mumis, tėvais. Nes jiems mūsų maistas tiesiog fuuu, koks neskanus. Bet kai tik tame nevalgyme suvokiau savo kaltę, pasidarė lengviau ieškoti sprendimų. Pradėjome nuo to, kad viską būtina ragauti prieš pasakant neskanu. Nors vieną kąsnį! Progresas, nors ir labai lėtas, jaučiasi. Kai kurių nevalgomųpatiekalų vaikai jau suvalgo po kelis kąsnius (čia man pagelbėjo knyga Prancūzų vaikai valgo viską, kurios dėka ir supratau, kur nevalgymo šaknys).
Didžiausias galvos skausmas man yra jaunėlis, kuris kategoriškai atsisako bet kokių pieno produktų, visų vaisių, daugelio daržovių, nevalgo jokių uogų. Taip taip, absoliučiai jokių, net ir uogienės pavidalu. Nežinau iš kur jis ima reikiamus vitaminus ir kitas medžiagas, yra sveikas, serga ypač retai, nors lanko darželį, o papildomų vitaminų niekada navartojame. Taigi mano užduotis – įsiūlyti pieno produktų, žalumynų, vaisių / uogų. Žinau, kad mėgsta ledus (vienintelis pieno produktas – nors ką jau ten – greičiausiai tai sintetiniai pieno milteliai). Klausiu vaikų: Norite ledų kokteilio?. Teigiamo atsakymo ilgai laukti nereikėjo.  Nusiunčiau žaisti į vaikų kambarį, o pati – puoliau gaminti ledų kokteilį. Produktus dedu iš akies, tad kiekiai apytiksliai:
500 ml kefyro;
100–200 g. ledų;
2 bananai;
1 kriaušė;
sauja šaldytų aviečių, braškių arba mėlynių;
nedidelė saujelė špinatų (pirmam kartui galima vos kelis lapelius, kad nebūtų įtartinos spalvos).
Pirmiausia į elektrinį plaktuvą beriu šaldytas uogas. Kai jos gerokai susmulkintos, beriu visa kita ir dar kartą gerai išplaku. Pirmais kartais įberdavau šaukštą kakavos, nes slėpiau rausvą spalvą, kurią pamatęs mažasis greičiausiai nė nebūtų prisiartinęs. Tiesa, įbėrus kakavos spalvytė pasidaro nelabai graži, murzina“, tad, kurie nesibaido uogų spalvos, kakavos galite ir neberti.
Mano didelei nuostabai – abu išgeria po didžiulę stiklinę! Tėtis taip pat! Kokteilis pakankamai saldus (nors cukraus čia tik tiek, kiek jo turi ledai; kakavos miltelius naudoju natūralius, be pridėtinio cukraus).
Vėliau pradėjau improvizuoti ir dėti įvairias uogas, vaisius, datules, avokadą, žalumynus. Bananus dedu visada – jie tirština konsistenciją, o visa kita pagal šaldytuvo turinį ir nuotaiką. Dažniausiai viskas tinka puikiai! Geriame tokius kokteilius kelis kartus per savaitę.
Po kelių mėnesių nusprendžiau žengti kitą žingsnį – nebeslėpti sudėties. Kartą, kai vaikai pasigardžiuodami siurbčiojo kokteilį, klausiu: Ar skanu?labai – atsako abu. O jūs špinatus mėgstate? – vėl nedrąsiai paklausiu. Fuuu – atsakymas, kokio ir reikėjo tikėtis. Bet žinote, į šį kokteilį dedu špinatų, ir, manau, jis be špinatų nebūtų toks skanus kaip dabar. Vadinasi, kokteilyje špinatus mėgstate, taip?. Taip – atsakė ir patys nustebo. Ir tai buvo mano pergalė! Vėliau papasakojau ir apie uogas, avokadus ir kitus nevalgomus produktus. Tik gink dieve, ne visos paslaptys turi būti atskleistos iš karto. Dabar jau kartu gaminame, beriame uogas, špinatus, pilame kefyrą, ir tie nevalgomi produktai darosi skanūs, tiesa, kol kas tik kokteilyje. Nors, sūnus pradėjo graužti salotų lapus! Tiesiog, vienus. O paragavo jų, kai kartą pabandėme jų įmesti į kokteilį. Visai neseniai vakare atėjo ir paprašė – Mama, įpilk man pieno. Įpyliau. Atsigėrė gurkšnelį, ir paliko. Bet jau vien faktas, kad pats sugalvojo paragauti man buvo tarsi iš fantastikos srities. Taigi dabar jau pradedu tikėti, kad ateis ta diena, kai visa šeima sėdėsime prie stalo ir valgysime tą patį maistą. Svarbiausia, apsišarvuoti kantrybe, neskubinti įvykių, nevaryti streso sau ir vaikams!