12248714_10203776256286636_2091194189_n
Kai vanduo kūdikiui – ne draugas
lapkričio 18, 2015  |  By:   |  Mamos rekomenduoja  |  Comments are off
Mamuradijas.lt
Laura MAZALIENĖ
Pirmosios maudynės rekomenduojamos jau tą pačią dieną grįžus į namus iš ligoninės, kitaip sakant 4-6 gyvenimo parą. Tokią praktiką mes sutikome gana pozityviai, juk dažnai tenka matyti, kaip mažyliai džiaugiasi būdami vandenyje. O ir mažyliui sveika „atsisveikinti“ su ligoninėje sutiktais mikroorganizmais. Paklausite: „O kaip gi virkštelė?“. Atsakymas paprastas: naujagimį galima maudyti su nenukritusia virkštele, tačiau šis procesas neturėtų trukti ilgiau nei 5-10 min.
Taigi. Grįžę į namus ir šiek tiek apsipratę prie naujo gyvenimo ritmo maudynėms pasiruošėme tarsi iš vadovėlio: vandens temperatūrą, kuri turi būti apie 37 laipsnius, tikrinome ne delnu, o riešu (patikėkite, tai labai svarbu, nes skirtingos kūno vietos nevienodai jaučia temperatūros pokyčius), vandens lygis specialioje vonelėje siekė 10-13 cm, o maudynes su dukra pradėjome pirmiausia pamažu įmerkdami jos pėdutes, kurios turi daug receptorių. Taip kūdikis iškart pajaučia, kad atsidūrė kitoje aplinkoje. Ir ta aplinkai mūsiškei visiškai nepatiko. Nemoku nupasakoti, kokiu balsu vaikas ruadojo, bet tai darė taip, kad mano kelių dienų motiniška širdis labai susigraudino.
Manote, toks buvo tik pirmas kartas mūsų maudynių karjeroje? Deja, ir antras, ir trečias, ir t.t., kol negavome patarimo: „Pamėginkite maudyti duše kartu su savimi.“ Ir šis pasiūlymas tikrai buvo aukso vertės. Mažoji be didelių isterijų ištverdavo šį ritualą. Žodis „ištverdavo“ panaudotas ne be reikalo, nes didelio džiaugsmo vaiko akyse vis vien nesimatė, kol…
Kol trijų mėnesių sukakties proga neapsilankėme baseine ir nepaplaukiojome su specialiu kūdikių maudynėms skirtu gelbėjimosi ratu, kuris apsivija mažylį aplink kaklą. Gražu buvo žiūrėti, kaip mažoji teškenasi vandeny, o akyse matėsi laimės krisleliai.
Taigi tokią patirtį pakartojome ir namie, kadangi tokį specialų gelbėjimosi ratą buvau nupirkusi dar prieš gimstant mažajai. Tik jau ne kūdikio vonelėje, o normalioje mūsų vonioje. Tų maudynių aš nepamiršiu, nes labiau už mažosios akis džiaugėsi tik mano širdis. Ir reikia pripažinti, kad tąkart maudynės tikrai truko ne 5, ir ne 10 minučių.
O moralas koks? Galbūt reikėjo iš pat pradžių ieškoti formų, kaip sudominti vaiką leisti laiką vonioje, juk taip pat artimieji rekomendavo mažąją vonelėje maudyti suvysčius į merlių, tačiau tam nepasiryžome. O galbūt tiesiog reikėjo išlaukti tuos tris stebuklingus gyvenimo mėnesius, po kurių, kaip teigia daugelis tėvų, daug kas pasikeičia. :)
Kantrybės, mielieji, arba išradingumo!

 

Apie autorių :

Komentarai .