Mamų radijas

Rūta ŠLEPIKIENĖ

 

Ko gero, kiekviena moteris užsisukusi savo kasdienybėje akimirką sustoja ir susimąsto: jaučiuosi laiminga, tačiau kažko mano gyvenime trūksta. Turime pakankamai laiko tam, kad įsitikintume, ko stinga: mylinčio, protingo vyro? įdomesnio, geriau apmokamo darbo? Egzotiškų tolimųjų kelionių?… Rodos, viskas mus tenkina, bet pilnatvės savo širdyje nejaučiame. Ką gi, turime puikią progą drąsiai sau pripažinti – laikas versti naują gyvenimo puslapį ir ruoštis didžiajam savo stebuklui – nėštumui.

 

Sveikata ir gyvenimo būdas

 

Apsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio.

Nors dauguma moterų teigia nėštumą planavusios iš anksto, tik nedidelė dalis jų prieš pastojimą atlieka reikiamus kraujo ir kitus tyrimus. Gydytojai teigia, jog planuojant nėštumą ir siekiant susilaukti sveiko vaiko, pirmiausia reiktų tam tinkamai paruošti organizmą. Pageidautina, kad pora bent pusmetį nevartotų alkoholio, organizmą apvalytų nuo rūkymo daromos žalios.

Naujos gyvybės pradėjime dalyvauja du žmonės, todėl abiejų sveikata ir gyvenimo būdas yra labai svarbūs, nes gali turėti lemiamos įtakos būsimo vaiko vystymuisi bei sveikatai.  Sveikas ir įvairus maistas, aktyvus gyvenimo būdas, normalus kūno svoris, alkoholio bei rūkalų nevartojimas – būtinos sąlygos būsimo vaiko mamai ir tėčiui. Žalingi įpročiai turi įtakos net vyro spermos kokybei.

Svarbu žinoti, kad nuolat patiriamas stresas sukelia fizinio pobūdžio pokyčių moters organizme, sutrikdo menstruacijų ciklą bei sumažina tikimybę pastoti. Todėl prieš pradedant naują gyvybę idealiausia būtų paatostogauti, atsipalaiduoti bei stabilizuoti emocinę būseną . Štai kodėl nemažai porų planuodami ir net bandymo pastoti metu atostogauja bei kūdikio pradėjimą paverčia dideliu įvykiu neįprastoje aplinkoje.

Ar mano kūnas pasiruošęs nėštumui? Į kokius svarbius klausimus turiu sau atsakyti?

Kokias kontracepcijos priemones naudojote?

Jei moteris vartojo kontraceptines priemones, ginekologai siūlo palaukti keletą mėnesių, kad atsistatytų menstruacijų ciklas.

Ar nesergate chroninėmis ligomis?

Su gydytoju svarbu pasitarti dėl chroninių ligų, kuriomis jūs sergate (astma, cukrinis diabetas ir kt.). Galbūt reikės apsilankyti pas specialistus, kurie įvertins ligos sunkumą ir eigą, paskirs gydymą, patars dėl planuojamo nėštumo.

Ar vartojate vaistus?

Būtina informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus bei vaistines žoleles. Planuojant nėštumą, gydytojas gali rekomenduoti atidėti pastojimą, nutraukti vaistų vartojimą, vartojamus vaistus pakeisti kitais arba sumažinti dozę. Kai kurie medikamentai gali išprovokuoti vaisiaus patologijas.

Ar esate pasiskiepijusi?

Dauguma infekcijų yra pavojingos besivystančiam motinos įsčiose vaisiui. Todėl labai svarbu žinoti, ar atlikti profilaktiniai skiepai  bei kokiomis ,,vaikiškomis“ ligomis persirgote. Ypatingai tai svarbu kalbant apie vėjaraupius bei raudoniukę, nes jomis užsikrėtus nėštumo metu didelė persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaiko gimimo, vaiko aklumo bei  kurtumo  tikimybė. Jei vaikystėje nesate sirgusi šiomias ligomis, būtina pasiskiepyti nuo jų, tačiau tai padaryti iš anksto, po skiepų turi praeiti 3 mėnesiai, per kuriuos nerekomenduojama pastoti.

Kiek jums metų?

Sulaukus  40 metų padidėja nevaisingumo tikimybė, tik apie 25% šio amžiaus moterų yra vaisingos. O pastojus didelė persileidimų bei vaisiaus chromosomų patologijų tikimybė. Todėl norint susilaukti sveiko kūdikio, specialistai  pataria nedelsti dėl spartaus organizmo senėjimo proceso ir pirmojo vaiko susilaukti  iki 30 metų.

Ar turite vaikų, nesėkmingų nėštumų?

Planuojant vaikelį svarbi ankstesnių nėštumų bei gimdymų eiga. Bet kokios nėštumo komplikacijos (abortas, persileidimas, preeklampsija,  priešlaikinis gimdymas, cezario pjūvis ir kt.) gali turėti įtakos kitiems nėštumams. Ginekologas, išklausęs apie  nėštumo ir gimdymo eigą, padės atpažinti menkiausią sveiko nėštumo pakitimą.

Mityba

Nėštumo metu iš esmės galioja įprastos sveikos mitybos taisyklės: valgyti daug daržovių ir vaisių, vengti perdirbtų, rafinuotų, genetiškai modifikuotų maisto produktų, riebalų ir saldumynų. Siekiant išvengti bet kokios rizikos, valgyti tik gerai iškepusią ar išvirusią mėsą, atsisakyti nepasterizuotų pieno produktų, žalios žuvies ir žalių kiaušinių. Būtinai laikykitis visų maisto higienos taisyklių. Bandant pastoti rekomenduojama vartoti folio rūgštį (0,4 mg per dieną), nes ji mažina kūdikio nervų sistemos, stuburo kanalo defektų pavojų. Nors įtikinamų tyrimų nėra, manoma, kad vaikas perima mamos mitybos įpročius, – tai dar viena svari priežastis maitintis tokiais produktais, kuriais norėsis maitinti ir vaikelį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į dienos racioną, nes apetitas nėštumo pradžioje būna labai nevienodas.

Kada planuoti?

Pavasarį žmogaus organizmas yra nusilpęs, gauna mažai natūralių vitaminų, saulės spindulių, todėl kūdikio planavimui geriau pasirinkti vasarą, rudenį, kai gausu uogų, daržovių, vaisių, kurie yra vitaminų šaltinis bei sveikatos garantas.

Specialistų konsultacija  prieš pastojant

Dauguma moterų klaidingai galvoja, kad nereikalinga ginekologo bei kitų specialistų konsultacija ir apžiūra prieš pastojant. Gydytojas ginekologas pasiklaus apie jūsų šeimos sveikatą, pasidomės, ar nėra paveldimų genetinių ligų, įvertins būsimos mamos sveikatą, galbūt nusiųs atlikti tyrimų bei pas kitus specialistus. Norėdama susilaukti sveiko kūdikio, būsima mama turi būti sveika, ir tai padės įvertinti gydytojai.

Prieš kūdikio planavimą, apsilankykite pas odontologą, kuris taip pat patikrins burnos ertmę, išgydys dantis, pažeistus ėduonies. Net menkiausia skylutė dantyje gali būti infekcijos šaltinis.

Nepamirškime, jog pirmieji mūsų būsimo vaikelio namai – mūsų kūnas!