KALBINO Greta Kondrataitė-PALECKIENĖ

Pedagoginį kelią Kristina Čepukėnė pasirinko ne atsitiktinai, turėjo puikų pavyzdį šeimoje. Šiandien ji jau skaičiuoja 15 – os metų mokytojavimo patirtį. Be viso to ji dar ir dviejų vaikų – Ajaus ir Rusnės mama bei aktyvi keliautoja. Keliaudama ji nuolat savo “Instagram” paskyroje @istorija_veza dalinasi lankytinų vietų istorijomis, nuotraukomis, rekomendacijomis, taip kiti atranda dar daug nematytų Lietuvos vietų. Keliauti labai patinka ir pašnekovės vaikams, kaip pati sako – nutinka ir taip, kad keliaujame spontaniškai. Nepatikėsit, bet būtent tada atrandam gražiausius Lietuvos kampelius. Apie grįžimą į darbą, pomėgius bei keliones su vaikais, kviečiame skaityti šiame interviu su mūsų pašnekove Kristina.

Pedagoginį kelią Kristina Čepukėnė pasirinko ne atsitiktinai, turėjo puikų pavyzdį šeimoje. Šiandien ji jau skaičiuoja 15 – os metų mokytojavimo patirtį. Be viso to ji dar ir dviejų vaikų – Ajaus ir Rusnės mama bei aktyvi keliautoja. Keliaudama ji nuolat savo socialiniuose tinkluose dalinasi lankytinų vietų istorijomis, nuotraukomis, rekomendacijomis, taip kiti atranda dar daug nematytų Lietuvos vietų. Keliauti labai patinka ir pašnekovės vaikams, kaip pati sako – nutinka ir taip, kad keliaujame spontaniškai. Nepatikėsit, bet būtent tada atrandam gražiausius Lietuvos kampelius. Apie grįžimą į darbą, pomėgius bei keliones su vaikais, kviečiame skaityti šiame interviu su mūsų pašnekove Kristina.K

  • Kristina dabar esate motinystės atostogose,  bet iki jų dirbote istorijos mokytoja, kuo šis darbas Jus taip sužavėjo?

Pedagoginį kelią pasirinkau ne atsitiktinai. Turėjau puikių pavyzdžių savo giminėje. Renkantis studijų kryptį ilgai nedvejojau. Istorija žavėjausi ilgą laiką, todėl viskas susidėliojo savaime. Universitete supratau, kad mano sprendimas buvo teisingas. Studijos suformavo platų požiūrį į politinius, socialinius, ekonominius bei kitus pasaulio raidos procesus.

Šiandien, turiu 15 metų mokytojavimo stažą. Kas labiausiai „veža“ šiame darbe – grįžtamasis ryšys. Situacija. Mokiniai, seniai baigę mokyklą prisimena apie istorijos pamokas. Man tai didžiausias įvertinimas.

Visa kita. Emocija. Diskusijos. Žinojimas, kad niekada nebūna tokios pačios pamokos. Tiesiog, tai reikia išgyventi. 

  • Ar sūnui ūgtelėjus planuojate grįžti į darbus?

Taip, jukmotinystės atostogos suplanuotos 2 metams. Į darbą grįšiu jau po gero pusmečio.


  • Beje, net būdama ,,motinystės atostogose‘‘ neapleidote savo pomėgio(aistros) – istorijos, tik dabar jis kiek skiriasi nuo to kas vykdavo pamokose)?
  •  

Visgi, bėgant laikui namuose supratau, kad trūksta veiklos. Tada ir kilo mintis sukurti ,,Instagram‘‘ profilį, kuris pasakotų lankytinų vietų istoriją. Mėgstu faktus bei konkretumą. Dėka vyro palaikymo, keliaujame po Lietuvą, pristatydami konkrečių vietų praeitį. Tai lyg asmeninis gidas, kurį galima atsiversti, bet kuriuo Jums patogiu metu. Daug kartų esu girdėjusi, kad istorija – neįdomus dalykas. Drįsčiau paprieštarauti. Ypač kelionėse. Kiekvienas lankytinas objektas turi savo unikalų istorinį portretą. Džiaugiuosi, kad galiu save realizuoti naujoje srityje ir taip populiarinti savo mokomąjį dalyką. Juk žinoti verta.

  • Ar nekyla minčių pradėti kurti tinklaraštį apie keliones ir istoriją už socialinių tinklų ribos?

Šiuo metu apie tai negalvoju. Galbūt, ateityje, kai kelionių „bagažas“  užsipildys ne viena lankytina vieta. Gyvenimo ritmą pakoreguos grįžimas į darbą bei asmeninių tikslų realizavimas. Visam tam reikės skirti laiko. Dažnai pagalvoju, kad para galėtų turėti šiek tiek daugiau nei 24 – ias valandas.

  • Kaip artimieji reaguoja į šį Jūsų hobį?

Labai džiaugiuosi, kad artimieji mane palaiko ir skatina nesustoti. Pirmiausia, tariu nuoširdų ačiū vyrui, kuris palaiko visas mano avantiūras (kartais žiūrėdamas nustebusiomis akimis, kokią vietą žadame lankyti ar bardamas, kad vėl „dardėsime“ ne vieną kilometrą žvyrkeliu). Svarbiausia, visada susilaukiu šilto žodžio iš abiejų mamų. Jos mano didžiausios gerbėjos. Tuo tarpu tėčiai, kaip tikri žinovai, visada nurodo, kur dar galime nuvykti ir ką dar galime pamatyti. Be jų visų, neturėčiau vidinio variklio judėti pirmyn.

  • Vaikai taip pat noriai pažindinasi su Lietuvos istorija, ar kol kas tik labiau džiaugiasi kelionėmis?

Su vaikais keliaujame nuo mažų dienų. Ajus (1 m. 4 mėn.), šiuo metu Lietuvos lankytinas vietas pažysta per savo vaikišką žingeidumą. Jam įdomios spalvos, reljefas, pats gamtos grožis… Tuo tarpu Rusnė (8 m.) vis dažniau užduoda klausimą, o kas buvo čia? Džiaugiuosi, kad noriai klausosi mano supaprastintų pasakojimų apie piliakalnius, dvarus ar kitus įdomius objektus.

  • O kaip pavyksta šeimoje sutarti kelionės vietą ar būsimą lankytiną objektą, lengvai randate kompromisą?

Šiuo klausimu dažniausiai rūpinuosi aš. Viskas priklauso nuo mūsų visų nuotakos ir noro. Parengiu kelis variantus, atstumo atžvilgiu. Tada pasitariam, kur labiau tiktų važiuoti. Apsisprendimą gali nulemti oras, mūsų pačių savijauta ar parankus maršrutas, užsukti į kelias lankytinas vietas. Nutinka ir taip, kad keliaujame spontaniškai. Nepatikėsit, bet būtent tada atrandam gražiausius Lietuvos kampelius.

  • Kuri Lietuvos vieta Jūsų vaikams ir Jums pačiai paliko didžiausią įspūdį?

Aš pati esu neabejinga dvarų istorijai, todėl drąsiai galiu sakyti, kad ypač gilų įspūdį paliko Taujėnų ir Pakruojo dvarai. Neseniai lankyta Raudondvario pilis. Kaskart žavi aplinka, ypač gražiai tvarkoma teritorija bei ekspozicija. Reikėtų nepamiršti siūlomų edukacinių užsėmimų. Tuo tarpu mus sužavėję, visai neseniai aplankyti gamtos objektai – Pakalniškių piliakalnis, Laumėnų pažintinis takas bei Dubravos rezervatinė apyrubė. Tad mano patarimas – pirmiausia pradėkite pažintį nuo savo „labai gerai“ žinomų apylinkių. Kartais jos slepia daug daugiau nei galite įsivaizduoti. Juolab, Lietuvoje gamta savo rūbą keičia 4 kartus per metus.

  • Dažniausiai keliaujate Lietuvos ribose, bet galbūt teko keliauti kažkur toliau, ar yra tokia vieta, kur vis norėtųsi sugrįžti?

Lietuvoje gausu vietų, kurias verta aplankyti ir pamatyti. Šių metų kontekste ypač aktualu keliauti, o taip pat atrasti gražiausius mūsų krašto kampelius. Juk jie „ranka“ pasiekiami. Pavyzdžiui, jei tik norėtume, po poros valandų saulėlydį galėtume stebėti pajūryje, jaukiai įsitaisę kopose.

Esu tikra, kad mūsų kelionių geografija tikrai plėsis.

Vieta palikusi giliausią įspūdį – Atėnų akropolis. Turbūt, čia ir atsakymas, kodėl mane pačią „veža“ istorija. Vienas seniausių miestų Europoje, kuriame gimė demokratija, olimpinės žaidynės, klestėjo filosofija. Ten tikrai verta sugrįžti.

  • O kuo dažniausiai užiimate vaikus važiuojant iki būsimo kelionės tikslo?

Džiaugiuosi, kad tiek Rusnė, tiek Ajus – ramūs keliautojai. Dažniausiai mašinos supimas juos užliūliuoja. Nuo mažų dienų neturime jokių problemų, įveikiant ilgiausius atstumus. Jeigu vaikai nemiega, tuomet, dairosi pro langą arba tiesiog krykštauja iš džiaugsmo, stebėdami vienas kito išdaigas. Liūdėti kelionės metu tikrai nėra kada.

  • Kokias veiklas būnant gamtoje labiausiai mėgsta vaikai?

Kiekvienas randa ką veikti. Rusnė mielai renka kankorėžius, akmenukus, kartais susigalvoja kokią estafetę, o jeigu yra vaikams skirtų aikštelių – gamtoje galime užsibūti ne vieną valandą. Plius po ranka visada turi paspirtuką, todėl laiką leidžia aktyviai. Ajus irgi neatsilieka nuo sesės. Jam viskas nauja, todėl tiesiog džiaugiasi atrasdamas jį supančią aplinką. Smagu, kad vaikai mielai leidžia laiką lauke.

  • Gal turite, kokį nors ypatingą žaidimą arba tradiciją, kurią puoselėjate kiekvienos kelionės metu?

Ypatingos tradicijos neturime. Tiesiog, dabar kiekvieną aplankytą vietą pasižymime žemėlapyje, o taip pat įamžiname ją nuotraukoje, kuri tampa mūsų kelionių albumo dalimi. Kartais parsivežame mažą smulkmeną, kurią saugome kartu su kitomis specialiame inde. Taip, kaupiame šiltus prisiminimus bei geras emocijas.

  • Trys dalykai, dėl kurių šiuo metu esate laiminga?
  • Turiu nuostabią, mylinčią šeimą.
  • Visi esame sveiki.
  • Pradėtos veiklos dėka susipažinau su daugybe nuostabių žmonių.
  • Palinkėjimas skaitytojams

Keliaukite ir atraskite savo „rojaus kampelį“ Lietuvoje.