Gretos Kondrataitės – Paleckienės tekstas

Asmeninio albumo nuotraukos

Grupės ,,Žalvarinio‘‘ gerbėjams tikriausiai net nereikia pristatinėti vokalistės Sigitos. Tačiau retas, žino, kad Sigita Jonaitytė jau labai greit antrą kartą taps mama. Ir nors muzika, ir scena visada buvo labai svarbi Sigitos gyvenimo dalis, dabar ji planuoja muzikinę veiklą pristabdyti ir ramiai laukti vaikelio gimimo. Apie tai ir ne tik skaitykite itin atvirame interviu su Sigita.

  • Esate grupės ,,Žalvarinis‘‘ vokalistė, grojate dar keliuose muzikiniuose projektuose, tai kaip visur suspėjate?

Suspėti nėra taip sunku kaip gali pasirodyti. Darau tiek kiek galiu. Prioritetas yra laikas sau ir šeimai, pagal tai dėlioju koncertų grafiką. Kartais pasitaiko du koncertai per dieną skirtinguose miestuose. Tokios dienos vargina, ypač dabar, kai mano nėštumas eina į pabaigą, bet viską organizuoja vadybininkas, jis rūpinasi, kad visur spėtume laiku. Man nereikia sukti dėl to galvos. Koncentruojuosi į darbą kurį darau tuo momentu. Nelakstau mintimis ten kur nesu. Vidinė disciplina, ramybė ir džiaugsmas atliekama veikla yra puikiausias laiko valdymo būdas.

Sigita Jonaitytė
  • Ar nėštumas kiek nors įtakoja Jūsų veiklas?Toksikozė nekankino?

Įtakoja, be abejo. Pamenu pirmus nėštumo mėnesius. Kaip tik turėjome turą su dainų ir šokių ansambliu ,,Lietuva”. Didžiuliu autobusu keliavome po visą Lietuvą. Kolektyvas apie 50 žmonių. Buvo žiema, visi aplink slogavo, kosėjo. Nors sergu itin retai, tada bijojau, kad nepasigaučiau kokio viruso. Nežinojau kaip mano imunitetas tvarkosi su nėštumu. Stebuklingai pavyko išlikti sveikai. Nors per nėštumą nei karto nevėmiau, pirmas 13 –a  savaičių nuolat jutau šleikštulį. Kvapai baisiai erzino skrandį, ypač alkoholio ir rūkalų, o bendrauti su vartojančiais ir rūkančiais pramogų pasaulyje tenka dažnai. Rodės tas pykinimas bus amžinai. Jau buvau su tuo susigyvenusi kai staiga, vieną rytą, programėlė telefone skambtelėjo pranešdama, kad šiandien man 13 – a  savaičių ir pajutau, aš vėl tokia kaip anksčiau. Lyg ranka nuėmė.

  • Po vaikelio gimimo planuojate pristabdyti muzikinę veiklą?

Muzikinę veiklą pristabdysiu. Palaipsniui mažinu koncertų kiekį. Tai numačiau iš anksto. Pasilikau šešias laisvas savaites iki gimdymo termino, o grįžimo datos nenoriu nusistatyti iš anksto. Planuoju žindyti, todėl žiūrėsiu eigoje kaip mums seksis.

  • Beje, tai bus Jūsų pirmagimis?

Tai bus mano antras vaikas. Turiu sūnų iš pirmos santuokos. Jam beveik 17 – a metų.

  • Gal jau išrinkote ir vardą?

Turime kelis vardų variantus. Kai atsiranda naujas pretendentas, apsvarstome su vyru ir sūnum. Kaip pvz. Praeitą kartą, aš sakau,- Rėjus. Sūnus, -,, nu mama! Pakeisk pirmą raidę sužinosi kaip vaikai pravardžiuos.” Vyras santūriau komentuoja, -,, vardas nėra negražus, bet Marato pastebėjimas teisingas”. Taip ir atsisijoja. Norime palaukti kol gims. Pažiūrėti koks jis, tada ir nuspręsime.

  • Jūsų su vyru pažintis gana netikėta,bet labai ypatinga, abu esate iš vienos grupės, tai kaip ten viskas nutiko, papasakokite?

Viskas prasidėjo nuo mano noro turėti vaikų. Aš esu labai šeimyniška ir mamiška. Mėgstamiausias mano žaidimas nuo pat vaikystės yra namai. Staipymasis priešais veidrodį su plaukų šepečiu vietoj mikrofono, paskui. Turi būti mama, tėtis ir vaikas. Šitie instinktai manyje labai stiprūs. Žmogus su kuriuo tuomet gyvenau turėjo kitą nuomonę – pasaulyje ir taip per daug žmonių ir laimingiausios poros tos kurios neturi vaikų. Žinoma, galima vyrą pergudrauti, priversti, bet tuomet tai praranda prasmę. Tuomet bus mama ir vaikas, o tėčiui pareiga ir našta. Aš suvokiau, kad su tuo žmogum nebus tokių santykių apie kuriuos svajoju. Tiesiog pasiunčiau savo stiprų norą į dangų ir gyvenau toliau. Sūnus jau didelis, daviau jam daugiau erdvės, siusifokusavau į muziką. Toks keistas dalykas nutiko man kartą. Gal prieš ketvertą metų. Važiavom po Marijono Mikutavičiaus koncerto namo, visa grupė vienam autobusiuke. Tą kartą pagrindinį bosistą pakeitė kitas žmogus. Aš jo visai nepažinojau ir neketinau pažindintis. Muzikantai dažnai vieni kitus pakeičia, įprasta praktika. Visi tarpusavyje smagiai šnekučiavosi, aš kaip visada kelionėje bandžiau pailsėti, numigti.  Staiga į mano mintis įsibrovė vardas. Domas. Tai buvo ne mano mintis,ne mano balsas, bet aš žinojau, kad kalba eina apie  mano norą, kuris klojasi vis storesniu dulkių sluoksniu ir žinojau, kad Domas,- tai apie šitą žmogų, kurio nepažįstu. Tai buvo lyg angelo pakuždėtas teisingas atsakymas į klausimą egzamino metu. Ir aš klausiu, Domas? Kodėl jis? Bet viskas dingo, tai truko tik akimirką. Nuvijau visa tai šalin, gyvenimas tekėjo sava vaga, bet kas galėjo pagalvoti, praėjo keturi metai ir aš turiu tai apie ką svajojau. Su juo! Su Domu! Prieš porą metų pradėjau dainuoti Žalvarinyje. Ten grojo ir Domas. Taip prasidėjo mūsų pažintis. Tiesiog draugiškai, gera bendrauti, gaudėm vienas kitą iš pusės žodžio. Po truputį pajutau kaip pildausi kažko kas yra skirta tik jam. Išsigandau, tas jausmas neleido man miegoti, valgyti ir gyventi. Pasipasakojau savo partneriui. Pradėjom kapstytis mūsų santykiuose ir aš galiausiai paprašiau, kad jis mane paleistų. Buvo sunku, praleidom kartu 10 metų. Sunku buvo ir sūnui. Nors tai nebuvo jo tėvas, vistik tai buvo žmogus turėjęs didelės įtakos jo gyvenime. Jausmai Domui augo toliau, bet nieko jam nesakiau ir vieną dieną, kai jau maniau, kad sprogsiu,  jis ištiesė man ranką. Aš ją paėmiau tvirtai, bet švelniai, be mažiausios abejonės.  Kitą dieną Domas pasakė, kad nori mane vesti ir nori turėti su manim vaikų. Aš tiesiog negalėjau patikėti tuo ką girdžiu. Net nebandėme saugotis, todėl vaisius užsimezgė labai greitai. Kai testas parodė dvi rožines linijas labai apsidžiaugėm. Pirmasis sužinojo mano sūnus. Džiaugėsi ir jis, žinojo kaip ilgai aš to norėjau. Jis jau seniai buvo nustojęs prašyti brolio, užaugo vienas.

  • Galbūt jau žinote ko laukiatės?

Laukiamės berniuko. Kai svajodavau apie kūdikį, pagaudavau save įsivaizduojančią berniuką. Tuomet pradėjau galvoti, o kas jeigu mergaitė? Man reikės laiko apsiprasti su ta mintim. Tryliktą savaitę ėjome pas genetikę. Aš iš kart paklausiau, ar ji mato lytį? Ji tvirtai atsakė taip. Aš su nerimu paklausiau, ar tai mergaitė? Ji atsakė ne, visai ne mergaitė. Vėlesnis ultragarsas taip pat rodė berniuką. Tikiuosi siurprizo nebus.

  • O kada numatytas gimdymo terminas?

Gimdymo terminas numatytas rugpjūčio 20 – ą dieną.

  • Vyras dalyvaus gimdyme?

Taip, vyras dalyvaus gimdyme.

  • Apskritai, ką manote apie vyrų dalyvavimą gimdyme?

Vyrų dalyvavimas gimdyme priklauso nuo poros santykių. Kiek jie artimi ir atviri vienas kitam. Nemanau, kad tai yra tik moterų reikalas. Kiekvienas mylintis vyras džiaugiasi būdamas naudingas, reikalingas, galintis padėti. Juk tai jo mylimiausi moteris ir kūdikis. Vyrus baugina gimdymas, nes moterys dažnai neįtraukia jų į pasiruošimo procesą. Domisi vienos pačios, o vyrai žino mažiau arba nežino nieko.

  • O gal Jums prie širdies mieliau būtų dula?

Mano vyras apie gimdymą žino tiek pat kiek žinau aš. Jis yra mano dula. Jis apauna ir nuauna man batus. Vaikštant parke apkabina iš nugaros ir neša mūsų pilvą… Noriu gimdyti tik su juo.

  • Ruošiantis vaikelio atėjimui jau teko lankytis, kokiuose nors kursuose? Kaip juos vertinat?

Mes pirkome video pamokas iš Vilniaus gimdymo namų ir dar kelias paskaitas anglų kalba. Taip pat lankėmės Santaros klinikų paskaitose. Peržiūrėjom visokiausių sėkmingų ir nesėkmingų gimdymų video. Skaitome knygas. Visa informacija buvo įdomi ir naudinga. Esminė informacija visur kartojasi, bet kiekvienas žmogus, kuris pasakoja prideda smulkmenų iš savo patirties. Tos smulkmenos yra pačios svarbiausios. Be to, kiekvieni gimdymo namai turi savo tvarką. Per paskaitas pasako kur reikės eiti, ką reikia atsivežti, ką galima ir ko negalima.

  • Kūdikio kraitelis jau suruoštas?

Daiktelius kūdikiui suruošėme pirmiems trims – keturiems mėnesiams. Paskui lopšį keisime į lovytę ir pasirūpinsim didesniais drabužėliais.

  • Ką patartumėte pirmąkartėms mamoms?

Naujoms mamytėms patarčiau kuo daugiau domėtis. Informacijos tikrai netrūksta mūsų laikais. Per 40 savaičių galima sužinoti labai daug naudingų dalykų, kurie suteiks pasitikėjimo savimi. Būtinai įtraukite savo vaiko tėvą į visą procesą. Nėštumas ir vaiko gimimas yra ypatingas jūsų abiejų gyvenimo įvykis. Patirkite tai kartu palaikydami vienas kitą. Atėjus laikui gimdyti išlaikykite ramybę. Pasikliaukite savo kūnu ir gamtos duotais instinktais. Mums viskas pavyks.