Gretos Kondrataitės – Paleckienės tekstas

Kartu su  Trakų futbolo komandos ,,Trakai‘‘ gynėju Justinu Januševskiu sukūrusi šeimą Dalia net nepagalvojo, kad laukiant šeimos pagausėjimo gali tekti ištverti tiek skausmingų operacijų. Dalios nėštumas buvo itin komplikuotas ir sunkus, moteris ne kartą buvo palūžusi, ištvėrė penkias sudėtingas operacijas ir jei ne tuo itin sunkiu laikotarpiu palaikiusi šeima ir vyras, tikriausiai būtų buvę be galo sunku išlaukti gimdymo dienos. Dabar jie kartu su vyru Justinu augina dukrytę Jorę, kuriai neseniai suėjo dveji. Dalia itin atvira su visais –  ji pasirinko ,,viešos motinystės‘‘ kelią ir dalinasi ne tik linksmomis ir gražiomis savo gyvenimo akimirkomis.

Ne viename interviu minėjote, kad Jūsų nėštumas buvo gana sudėtingas, kas paskatino atvirauti tokia itin jautria, intymia tema?

Norėjau, kad moterys  matytų ne tik gražius nėštumus ir lengvus gimdymus, matytų, kad gali būti ir kitaip, kad neužsidarytų savyje jei jų nėštumas ne kaip iš vadovėlio, nespraustų savęs į kažkokius tobulybės rėmus…

Dalia Januševskaja su dukrele Jore.

Kokia liga užklupo?

Buvo diagnozuota gan dažna nėščiųjų liga – nėščiųjų pielonefritas, norint pagerinti nėščiosios būklę reikėdavo įstatyti į šlapimtakį stentą, bet buvau viena iš 100000 kuriai organizmas nepriėmė to stento ir reikėdavo jį labai dažnai keisti, o skausmas buvo begalinis ir alpdavau ir klykdavau visko buvo, blogiausia, kad vaistų nuo skausmo nėščiai pasiūlyti niekas negalėjo.

Operacijos nebuvo sunkios chirurgiškai, bet pilnos narkozės, rentgenai, nesibaigiantys antibiotikų kursai vedė tik prie blogiausių minčių, o ar mano vaikui bus gerai, nesvarbu ar man kas atsitiks, bet kad vaikui nieko nebūtų. Net kai gimdžiau buvom susitarę su vyru, jei kas, gelbėsime Jorę, nes dėl jos kovojau visus tuos mėnesius. Sunku kalbėt net ir dabar. O šios ligos dažnai pasitaiko, bet ne su tokiom komplikacijom. O kai gimė Jorė tai net gydytojai sakė dar tokio atvejo nebuvo matę.

Kas tuo metu Jus labiausiai palaikė?

Žinoma vyras ir artimieji, nežinau, ką būčiau dariusi be jų, nes būdavo tokių pasisakymų: ,,Tai ką ir vėl tu ligoninėje?“

Ar nebuvo minčių pasiduoti?

Sukandus dantis kentėjau, bet 36 –ą  nėštumo savaitę, vėl atsidūrus priėmimo skyriuje, palūžau, gal dėl to, kad vyro nebuvo šalia, (buvo išvykęs į pasiruošimo stovyklą) tada sakiau viskas nebegaliu, matyt palaužė skausmas ir artimųjų nebuvimas šalia. Bet gydytojas nuramino ir paprašė pakentėti dar bent kelias savaites.

Nėštumas buvo komplikuotas, o kaip pats gimdymas?

Gimdymą atsimenu su šypsena, tikrai! Gal dėl to, kad buvau jau pripratus prie begalinio inkstų skausmo… Atsimenu iki šiol kiekvieną akimirką.

Beje, ar vyras dalyvavo gimdyme?

Taip, tai buvo jo svajonė, jis puikiai atliko visus akušerės paliepimus, padėjo kvėpuoti, skaičiavom kartu kiekvieną sąrėmio sekundę (šypsosi) pats nukirpo virkštelę ir net uždėjo Jorei kojines!

Po gimdymo ir vėl sekė operacijos, kaip pavyko atsigauti, kiek laiko viskas užtruko kol pasveikote?

Taip, turėjau operaciją, daug vaistų, bet tada kažkoks naujas oro gūsis matyt įkvėpė viską išgyventi lengvai ir atsigauti greitai.

Ar praėjus jau keletui metų po gimdymo neturite jokių sveikatos problemų?

Kol kas ne, bet labai bijočiau ir vėl pastoti, dėl sunkaus nėštumo.

Jorei neseniai suėjo dveji, koks ji vaikas?

Kaip ir kiekvienai mamai savo vaikas kažkas stebuklingo (šypsosi).  Ji labai aktyvi, nenustygstanti vietoje, bet ir labai meniškos sielos, tikra aktorė ir šokėja, tačiau nesibaimina paspardyti ir futbolo kamuolio! Labai mergaitiška, tikras mūsų rūpestėlis.  Kartais būna tikrai sunku, dėl jos begalinio aktyvumo, bet čia gi vaikas…

Beje, kas sugalvojo dukrytei tokį gražų vardą? Ar yra kažkokia ypatinga vardo atsiradimo istorija?

Labai ilgai rinkome vardą, norėjome trumpo, bet reto ir kad būtų iš J raidės, kaip tėčio. Viena dieną tiesiog šovė mintis, kad ji gims pavasarį, atneš šilumą, tada išgirdau Jorės vardą ir viskas, nuo tos dienos kito varianto ir nebeturėjome. Prasmė ir tobula, atneši tu pavasario žaluma!

 Kas jums buvo sunkiausia vos gimus mažylei ir dabar?

Bemiegės naktys ir baimė, kad tik nesusirgtų, manau kaip ir daugeliui mamų(šypsosi) jei būtumėt paklausus, kai Jorė buvo mažesnė, tikriausiai visų sunkumų, būčiau išvardinusi žymiai daugiau, bet jie labai greitai pasimiršta.

Koks amžiaus tarpsnis praėjo lengviausiai?

Tikriausiai nuo pusės metų iki metų mums buvo lengviausia, ji buvo dar tokia mažutė, viską valgė, neturėjo jokių problemų su primaitinimu, mėgo žaisti ir gana gerai miegojo.

Jeigu taip galima pasakyti pasirinkote ,,viešos motinystės kelią‘‘,  dalinatės įvairiais savo gyvenimo įvykiais ir nuotraukomis, kas paskatino Jus tokiam sprendimui? Sulaukiate daugiau palaikymo ar kritikos?

Pasirinkau todėl, nes noriu moteris paskatinti garsiai kalbėti apie problemas, o ne tylėti, nebijoti papasakoti apie savo kitokį gimdymą, nėštumą, auklėjimą.  Mano daugelis draugų net nežinojo, kad aš laukiuosi, nes aš bijojau pasakyt, parodyt, kad mano nėštumas nesklandus, turiu tik vieną nuotrauką iš nėštumo tikriausiai, nes netilpau į to gražaus ir idealaus nėštumo rėmus.

Noriu skleisti gerą emociją, palaikyti, patarti, pasiguosti, juk mes mamos turime palaikyt viena kitą, o ne bandyti įkąsti, nebijoti pasakyti gražaus žodžio. Pastarosiomis dienomis tikrai sulaukiu labai daug palaikymo ir motyvacijos, kad įkvėpiu savo tikrumu, man tai labai daug reiškia! Žinoma kritikos irgi yra, bet tai sveika.