mamuradijas.lt
„CUKRINIO AVINĖLIO“ kūrėja: gimus dukrai Adelei nustojau blaškytis
liepos 3, 2018  |  By:   |  Mamos  |  Komentarų nėra.
Fotografuota „Liu Patty“ desertinėje
Nuotraukos Akvilės Razauskienės/ Razauskai.lt
Tekstas Lauros Mazalienės
Berta Garuckė internetiniame pasaulyje jaukiai slepiasi po šiuo pūkuotai švelniu pavadinimu. „Cukrinis avinėlis“ – tai vienas populiariausių tinklaraščių šiandien tarp naujai iškeptų mamų, o jo įkūrėja – ne tik kūrybinga, bet ir nuostabi mama, su kuria mes susipažinome visai netikėtai! Susipažinome ir pamilome, tad kviečiame ir jus padaryti tą patį.

Berta Garuckė su dukra Adele. Akvilės Razauskienės/ razauskai.lt nuotr. Berta Garuckė su dukra Adele. Akvilės Razauskienės/ razauskai.lt nuotr.

„Iki tampant mama, mano gyvenimas buvo tikrai paprastas ir nelabai ypatingas. Baigiau teisės studijas, tačiau darbo su teise taip ir nepasirinkau supratusi, kad ši sritis tikrai ne man. Kartu su vyru kūrėme nedidelį šeimos verslą – parduotuvę vaikams. Nemažai keliavome. Bet gimus Adelei viskas per vieną sekundę apsivertė aukštyn kojom, kiekvieną dieną patiriu tiek, kiek nepatyriau per visus iki tol buvusius metus. Tikiu, kad gyvenimas prasideda tuomet, kai sukuri šeimą ir atsiranda vaikai, dabar tikrai išgyvenu savo aukso amžių, mano ambicijos, svajonės, planai užaugo akimirksniu, nustojau blaškytis“, – įkvepiantį interviu pradeda moteris.
Netikėtai atsiradę antrieji namai
Mano gyvenime dažnai daug kas įvyksta neplanuotai, ir jei manęs paklaustų, kodėl pradėjau rašyti tinklaraštį, aš neturėčiau atsakymo. Tiesiog vieną dieną nusprendžiau, jog noriu savo sėkmėmis (ir nesėkmėmis!) virtuvėje pasidalinti su draugais. Dabar tuo labai džiaugiuosi, nes iš tiesų rašymas mane verčia kaskart labiau stengtis, stiebtis, tobulėti. Dar kartą įsitikinau, kad kartais mano neapgalvoti, emocijų lydimi veiksmai pasiteisina. Šiemet tinklaraštis atšventė penkerių metų jubiliejų. Tai tikrai ne toks ir trumpas laikas, per kurį šalia receptų spėjo įsikurti įvairios idėjos namams bei šventėms, o tapus mama – tinklaraštis dar labiau paaugo talpindamas ir mano, kaip mamos, atradimus.

IMG_9550

Cukrinis avinėlis man visą laiką asocijavosi su kažkuo labai jaukiu, šiltu ir mielu. O namai ir yra ta vieta, kurioje visi jaučiamės jaukiai, saugiai, šiltai. Tai vieta, kurioje gaminame, švenčiame, dekoruojame, rūpinamės, ieškome naujų idėjų, bendraujame ir tiesiog gyvename. Toks ir yra šis tinklaraštis – antrieji mano namai.
Esu laiminga kasdien sulaukdama laiškų iš kitų mamų, kurioms rūpi ne tik receptai, bet ir įvairūs mano, kaip mamos, atradimai. Klausimų tikrai būna pačių įvairiausių. Labai dažnai gaunu ir nuotraukų, kuriose mamos pasidalina, kaip jų mažiesiems patiko (ar nepatiko) viena ar kita idėja. Iš tikrųjų, labai patinka tas grįžtamasis ryšys, kai žinai, kad ne tik skaito, bet ir bando, rašo, teiraujasi, noriai bendrauja –  smagu susipažinti su savo sekėjomis.  
Tikroji Berta Garuckė: jauki, mylinti ir pamišusi dėl virtuvės
Esu visokia. Kartais juokauju, kartais rimtai kalbu, kartais pykstu ir rėkiu, kartais noriu tiesiog tylėti. Būna visokių akimirkų ir visas jas skirtingai išgyvenu. Tokia pat esu mama, moteris ir žmona. Visokia. Ir mylinti, ir pykstanti, ir laiminga, ir verkianti, ir kantri, ir nelabai. Nemoku slėpti emocijų, man svarbus nuoširdumas, tad ir pati tokia esu.
Dievinu kulinarines knygas bei žurnalus, internete seku daugybę tiek Lietuvos, tiek užsienio maisto tinklaraštininkų, tad kasdien randu idėjų ir dar nebandytų patiekalų. Nemėgstu atkartoti receptų, nes pradedant gaminti dažnai ko nors pritrūkstu ar mintyse jau būnu sudėliojusi savo variantą. O ir planus dažnai pakeičia dukrytė, kuri beveik visada su manimi sukiojasi virtuvėje, tad tikrai būna akimirkų, kai patiekalo gamybos procesą reikia pagreitinti. Ir taip, Adelė yra didžiausia mano maisto kritikė ir vertintoja, tad dažniausiai pirmoji viską išragauja.
Dar laukdamasi Adelės gavau pasiūlymą iš leidyklos, pamenu, kaip iš laimės su didžiuliu pilvu šokinėjau po visus namus. Tai buvo nuostabi patirtis! Labai džiaugiausi, kad mano rašomą tinklaraštį pastebėjo, susidomėjo ir manimi patikėjo, kad sugebėsiu ne tik sukurti receptus pietų dėžutei, bet ir juos skoningai pateikti nuotraukose. Tuo metu buvau lengvai pamišusi dėl virtuvės, gamindavau daug ir dažnai, net rengdavau draugams maisto gamybos vakarėlius namuose. Dabar šiek tiek aprimau, nors maisto gaminimas vis dar yra didžiulis malonumas.
Patarimas, auginančioms „nevalgiukus“
Man pasisekė, kad Adelė valgo tikrai beveik viską ir be didelių pastangų, tad kartais būna išties sunku įsivaizduoti, kaip būtų, jei būtų kitaip. Bet dar laukdamasi dukrytės skaičiau nuostabią Karen Le Billon knygą „Prancūzų vaikai valgo viską“.  Man patiko knygoje aprašoma prancūzų valgymo kultūra, kurios, deja, pas mus dažnoje šeimoje vis dar tikrai trūksta. Natūralu, kad vaikams pavyzdys yra tėvai, o mes ir patys neretai ne visuomet susėdame kartu papietauti ar pavakarieniauti, kaltiname darbus, laiko trūkumą, automobilių kamščius, norą grįžus įsijungti TV ir tiesiog patogiai įsitaisyti ant sofos su lėkšte makaronų. O turėtų būti viskas atvirkščiai! Reikia labai padirbėti su savimi, kad kuo dažnau visa šeima susitiktų prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo, kad pats valgymo procesas nebūtų nuobodus, o maistas – įvairus ir sveikas.  Ir jei vaikas vieną ar du kartus atsisakė valgyti brokolio, svarbu nepasiduoti ir kantriai pasiūlyti net ir dešimtą kartą – kažkada tikrai pasiseks! Mano vyras taip pradėjo valgyti avokadus ir mocarelą, o Adelė – morkas. Tikrai veikia, svarbu mamoms nepritrūkti kantrybės ir lėtai, bet užtikrintai formuoti šeimos valgymo kultūrą.
 
Apie autorių :

Komentarai .