Gretos Kondrataitės-Paleckienės ir Lauros Mazalienės tekstas
Artūros Steponavičiaus (Art Step photography) nuotraukos
MUA Eglės Gabrielės Saulevičienės
Gabijos Tamulynaitės stilius ir idėja
Fotografuota Owls.lt parke
,,Pupsas tinklaraščio įkūrėja Vaida pati save pristato kaip – veiklią, kūrybingą, visuomet turinčią idėjų, labai mėgstančią fotografuoti dukrytę – mamą. ,,Galbūt, kai užaugs mažoji, jai šis ,,dienoraštis liks gražus prisiminimas, ką kartu veikėm, kai ji buvo maža“. Tačiau viskas nėra taip gražu kaip atrodytų: antrasis Vaidos nėštumas nebuvo sėkmingas ir dabar ji garsiai kalba apie tai tikėdamasi, kad galbūt jos istorija įkvėps nepasiduoti kitas panašaus likimo moteris.
Šiuo metu Vaida yra vaiko priežiūros atostogose ir kaip pati sako – dirba mama, o vakarais ir kai dukrelė miega – marketingo direktore vienoje įmonėje. Žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija, jog motinystės atostogos prilygsta  2,5 dirbančio žmogaus etato, tad moteris juokauja, kad dirba 3,5 etato.
Tačiau tai ne visos veiklos, kuriomis užsiima Vaida. Ji kuria tinklaraštį ir tai daro iš visos širdies. Negana to, pašnekovė tokioje veikloje semiasi daug žinių, nes viską nuo logotipo sukūrimo iki internetinės svetainės programavimo darė pati. O svarbiausia, pasak Vaidos, tai labai geras būdas pailsėti, kai dukrelė miega.

IMG_5449

Pati Vaida dabar augina dukrelę, tiesa, apie nėštumą sužinojo netrukus po to, kai atšventė savo  30-ąjį gimtadienį. Tai jai buvo pati geriausia dovana, kokia tik galėjo būti. Pirmieji nėštumo mėnesiai buvo pakankamai lengvi, nors šiek tiek jautėsi nuovargis ir miego noras, tačiau skųstis negalėjo.
Tačiau, kai pirmojo trimestro metu po vieno vizito pas akušerę sulaukė tyrimų rezultatų ir sužinojo, kad rizika dėl dauno sindromo  prilygsta 1:198, apėmė didžiulis sukrėtimas.
,,Kaip ir kiekviena būsima mama svajoja apie sveiką vaiką ir negalvoja apie ligas, taip ir aš nesitikėjau nieko bloga ir tokių rezultatų. Tokiais momentais supranti, kad gali daug ką pasiekti, susikurti ar užsidirbti, tačiau šioje vietoje esi visiškai bejėgis.
Be pažinčių nėštumas būtų buvęs neramus
 Vaida labai džiaugiasi, kad medicinos lygis Lietuvoje gana aukštas, tačiau didžiausias minusas – šalies medicininė sistema. Pažinčių dėka jai pavyko greitai patekti pas genetikus, priešingai būtų tekę laukti iki gruodžio mėnesio, kai tuo tarpu sausį jau buvo numatyta gimdyti. Jai buvo atlikti genetiniai tyrimai, kurie kainuoja 600 Eur. Po savaitės moteris sulaukė ir atsakymų – rezultatai geri. Tuomet jai lyg akmuo nuo širdies nukrito ir pagaliau atėjo  ramus laukimo periodas.
Pats gimdymas,  pasak Vaidos, linksmai tragiškas. ,,Pamenu, atvykę į priimamąjį abu jautėmės pasimetę. O ten sėdi visiškai rami pora ir dar mums sako: ,,Eikite pirmi į apžiūrą, mums jau trečias, palauksime.“
 Mane patikrina,  gydytoja sako – sveikinu, jau 8 centimetrai. Nebuvau sudariusi gimdymo plano, tik žinojau, kad kaip medikai pasakys, taip gimdysiu, jie yra profesionalai, tik norėčiau su epidūra. Pamenu, nedrąsiai užklausiu: ,,O kada epidiūrą darysite?“
Pasižiūri į mane ir sako: ,,Stovi be skausmų su 8 centimetrais ir  dar galvoji apie epidūrą? Trumpam supanikuoju, vyrui sakau nebegimdysiu, o jis mane puola raminti. Galiausiai susiimu ir kartoju, kad jau viskas bus gerai, visos pagimdo ir aš sugebėsiu. Iš tikrųjų sugebėjau.“
Kitą dieną buvo perpilti trys maišeliai kraujo, be to, kas kelias valandas moteris gaudavo dozę vaistų ir lašelinių. Grįžus iš ligoninės Vaidos rankos buvo nusėtos mėlynių ir subadytos adatų. 
,,Todėl sakau, kad mano gimdymas juokingai tragiškas. Juokinga, kai atvažiuoji be skausmų su 8 cm, pati pagimdai be nuskausminamųjų, tačiau staigiai viskas apsiverčia, bet visa laime baigiasi laimingai. Ir tikrai nesuprantu moterų, kurios ryžtasi gimdyti namuose, nes mano atveju namuose gimdyvė nebūtų išgelbėta.
Antruoju nėštumu džiaugėsi labai trumpai
Kai Majai buvo daugiau nei metukai, kartu su vyru nusprendė, kad pats tas laikas bandyti susilaukti dar vieno. Ilgai laukti nereikėjo ir per vieną gražiausių pavasario švenčių – Mamos dieną – jau skubėjo tėvams ir visiems artimiausiems žmonėms pranešti apie šeimos pagausėjimą. Buvo septynios savaitės, akušerė patikrino, visi ekrane pirmą kartą išvydo būsimą šeimos narį, širdelės plakimą. Ramūs ir laimingi tada jie išskrido atostogauti.
Kitas vizitas buvo po beveik 4 savaičių, kai vaisius buvo 11-os savaičių. Maja su vyru laukė priimamajame, o Vaida nuėjo pasitikrinti echoskopu. Kai pradėjo žiūrėti, iš karto pamatė, kad kažkas ne taip. Gydytoja patvirtino – vaisiaus širdelė nebeplaka, vaisius nesivysto nuo 8-os savaitės.    
Vaida pasakoja ilgai galvojusi, ar apie tai išvis reikia kalbėti, bet ją labai įkvėpė dvi sutiktos nepažįstamos moterys. Vieną sutiko tuo momentu, kai išėjusi iš apžiūros kabineto skubėjo bloga žinia pasidalinti su vyru, pasitarti dėl vaisiaus išvalymo dienos. Šalia sėdėjo moteris su didžiuliu pilvu ir tarė: ,,Nebijok, fiziškai nepajusi nieko, tik vėliau apims nežmoniškas psichologinis skausmas.
Veikli mama tikina, jog labai bijojo šios neišvengiamos procedūros, tačiau po visko jai padėjo tą patį patyrusi palatos draugė, kuri Vaidai neleido verkti, stengėsi nukreipti jos mintis nuo šios temos.
,,Labai norisi padrąsinti moteris apie tai kalbėti garsiai. Dažnai pagalvoju, jeigu aš būčiau turėjusi draugę, kuri visa tai patyrė, būčiau galėjusi paklausti: ,,o kaip viskas vyksta? Ar tikrai neskauda?“. Galbūt nebūčiau tiek bijojusi procedūros, nebūtų lydėję tiek nežinomybės“, –  pasakoja Vaida.
Kitas dalykas su kuriuo susidūrė Vaida – informacijos stoka. Medikams tai eilinė situacija, jie tik suderina laiką. Tačiau apie tai, kaip viskas vyksta, koks skausmas, kur galima kreiptis pagalbos – nepasako. Vaidos atveju net nepaklausė, ar reikalinga psichologinė pagalba. Statistika liūdna kas trečiai moteriai įvyksta persileidimas.
Po savo skaudžios patirties Vaida nusprendė prisidėti prie ,,Neplanuotas nėštumas“ organizacijos žinomumo sklaidos, kuri nemokamai teikia pagalbą visoje Lietuvoje moterims, patyrusioms persileidimą.   
,,Ar žinojote, kad tik po 22 savaitės negimusi naujagimį leidžiama palaidoti? Bet kuo skiriasi 21 arba 22 savaitę negimęs naujagimis? Man niekuo, abu augo, turėjo plakančias širdeles. Yra šalių, kur net nuo 12 savaitės tėvams suteikiama proga palaidoti ir tinkamai atsisveikinti su negimusiu vaiku“, – išgyvenimais dalijasi Vaida.
Dažnai artimieji arba draugai po tokių įvykių sako: kad nieko tokio, viskas praeis, pasimirš. Taip, praeis, tačiau man negimęs kūdikis nėra prarastas, man jis yra mano dalis, kuris visada gyvens mano širdyje ir ten pasiliks. Ir nors aš niekada negalėjau paimti ant rankų, susipažinti iš arčiau, tačiau reikia pripažinti, kad tai yra lygiai tokia pat netektis kaip artimo žmogaus.
Gedėti yra normalu ir nereikia slėpti savo išgyvenimų. Patarčiau nebijoti kreiptis pagalbos į psichologus arba į ,,Neplanuotas nėštumas“, kurie teikia nemokamai pagalbą visoje Lietuvoje. Ir visada prisiminkite, kad Jūs nesate viena, šalia savęs turite mylinčius žmones.“
Ir nors Vaidos mėginimas pastoti nebuvo sėkmingas, teko patirti daugybę išgyvenimų, ji neslepia – ateityje tikrai bandys pastoti. Moteris norėtų, kad pirmagimė Maja turėtų brolį arba sesę. Tačiau ji atvira: jeigu seniau pastojusi nėkiek negalvojo apie persileidimą, dabar labai bijo, kad ši baimė gali lydėti ir būsimą nėštumą. 

 

Visą straipsnį rasite leidinyje ĮKVEPIANČIAI MOTINYSTEI.

virselis_4