28537701_10216597053101788_1617921051_n
Akmėja Brūzgė: nesu mama karjeristė, bet aš tiesiog labai mėgstu tai ką darau
balandžio 10, 2018  |  By:   |  Mamoms  |  Comments are off
Mamuradijas.lt
Gretos KONDRATAITĖS tekstas
Irmos ADOMAITIENĖS nuotraukos
Koncertai, pasirodymai televizijoje, pritariančiosios vokalistės darbas, dviejų vaikų priežiūra ir namų ruošos darbai – taip atrodo įprastas Akmėjos Brūzgės gyvenimo ritmas. Ji bandė  būti tobula mama, tačiau dabar į tai žiūri juokaudama, jai atrodo, jog šiuolaikinei mamai sunkiausia atsiriboti nuo krūvos patarimų, nuomonių, teorijų ir pradėti klausytis pačios vidinės nuojautos, intuicijos ir tuo pat nepamiršta savęs, savo veiklų bei pomėgių. Žinoma moteris pataria neužsidaryti tik tarp namų sienų ir žinoti, kad visi sunkūs etapai praeis, o kol kas reikia džiaugtis tuo, kas yra šeima.
  • Auginate du vaikučius, dainuojate, tai kaip visur suspėjate?
Kartais man atrodo jog galėčiau spėti dar daugiau. Ypač kai paskaitau kokių super veiklių mamų istorijų. Ir verslas klesti ir šeši vaikai tvarkingai namuose prie stalo sėdi, vyras laimingas, namai išpuoselėti o dar žiūrėk ir gėlių darželis už lango tobulai žydintis. Tikrai nepasakyčiau jog aš tiek visko spėju(šypsosi). Būna važiuoju mašinoj su vaikais, skubu nuvežti į būrelį per kamščius, vienas zyzia, kitas verkia, skubu kuo greičiau visus nuraminti, o tuo tarpu dar galvoju kaip čia tą vieną ar kitą repeticiją ištaikyti, kokią dainą reikėtų įtraukti į repertuarą ir ką vakarienei reiks pagaminti ir kuom ryt aprengsiu vaiką į šventę, o kur dar namie visas kuitalas. Galva pradeda cypti kaip užkaitęs arbatinukas, tada įkvėpiu – iškvėpiu ir galvoju, kam aš visa tai darau… Galėčiau gi nedirbti, ramiai sau namie būti ir visa diena dėliotųsi daug paprasčiau, bet… man būtų nuobodu. Nesu mama karjeristė, bet aš tiesiog labai mėgstu tai ką darau, mėgstu dainuoti, kurti, bendrauti, matyti, domėtis, tai man teikia didelį džiaugsmą. Grįžusi namo aš laimingesnė, o tuomet galiu laimingais padaryti ir savo šeimos narius. Ir tik susilaukusi antro vaikelio suprantu jog posakis ,,laiminga žmona = laiminga šeima” yra tikra tiesa! O tie trumpi panikos ar nuovargio momentai greit pasimiršta.

28722215_10216597063622051_321175555_n (1)

  • Kokie buvo Jūsų nėštumai?
Pirmasis nėštumas buvo labai lengvas fiziškai. Nebuvo jokių pykinimų, skrandžio rūgščių, bemiegių naktų, jokių naktinių keisto maisto isterijų, fiziškai jaučiausi puikiai iki pat gimdymo. Tačiau pats gimdymas buvo sudėtingas. Su antruoju buvo sudėtingesnis nėštumas. Gal dėl sėkmingo pirmojo nėštumo pavyzdžio, aš buvau visiškai rami jog galiu drąsiai dirbti darbus panašiu tempu kaip iki nėštumo. Naktiniai koncertai, skrydžiai, tradicinė namų buitis ir apie 10 nėštumo savaitę teko gultis į ligoninę dėl gręsiančio persileidimo. Tada supratau jog šitaip rizikuoti negaliu. Atsisakiau visu privačių koncertų ir naktinių dainavimų. Savo strakaliojančią prigimtį teko gerokai apraminti. Visą likusį nėštumą lydėjo nerimas, kad tai gali vėl pasikartoti. Tačiau gimdymas buvo tobulas, tokio apie kurį svajojau (šypsosi). Būti nėščiai man net labai patiko ir net pasiilgstu to pilvo glostymo(šypsosi). Nėštumas man turi kažkokio stebuklingumo, dieviškumo, o gimimas iš vis kažkas tarp žemės ir dangaus.
 28722087_10216597053141789_1560469253_n
  • Galbūt teko kažko atsisakyti laukiantis?
Gal šiek tiek mažiau gėriau kavos, mažiau dirbau, lėčiau vaikščiojau.
  • Kiek laiko jau Jūsų mergaitėms?
Mūsų vyresnėlei Junei 4, o mažajai Ulai Saulei – 8mėn.
  • O kokia ta motinystė Jūsų akimis?
Ne tokia ir paprasta kaip įsivaizdavau. Gaila jog niekas nepasakojo man apie vaikų auginimo iššūkius,  gal būčiau emociškai labiau pasiruošusi(šypsosi).
Norėjau būti tobula mama, skaičiau daug knygų apie vaikų priežiūrą, lankiau kursus, skaičiau forumus, vakarais net skaitydavau pasakas savo pilvukui ir grodavau dainas (šypsosi). Dabar man tai atrodo juokinga, nes su antruoju nėštumu man viso šito nereikėjo, o ryšį tarp mudviejų jaučiu nei kiek ne mažesnį. Dabar stengiuosi labiau pasitikėti savo motiniška intuicija, nesakau jog nesidomiu, bet tiesiog ieškau savo pačios auginimo teorijos, mažiau stresuoju kai vaikas sunegaluoja, o svarbiausia nekaltinu savęs už tai jog nesu tobula mama ir suvokiu jog greičiausiai niekada tokia ir nebūsiu.
Man atrodo sunkiausia šiuolaikinei mamai atsiriboti nuo krūvos patarimų, nuomonių, teorijų ir pradėti klausytis pačios vidinės nuojautos, intuicijos.  Visi vaikai skirtingi, tėvų gyvenimo būdas skirtingas, požiūris į tam tikrus dalykus, todėl man atrodo beprasmiška aklai taikyti kitos šeimos pavyzdžius ar kokios perskaitytos knygos teorijas. Bet domėtis būtina tam jog galėtumėt išsirinkti kas jūsų šeimai tinkama.
  • Kaip manote ar išvis įmanoma pasiruošti motinystei?
Aš manau jog nereikia būsimiems tėveliams visko piešti rožinėmis spalvomis. Man tai labai nepadėjo, nes emociškai jaučiausi apgauta. Kodėl man niekas nesakė?? Kai gimė pirmas vaikas, aš supratau jog gimdymas, apie kurį tiek galvojau ir bijojau yra tik pradžia viso to kas laukia dabar! Ir net ne buitis ar   bemiegės naktys, o pojūtis jog tu atsiskiri nuo pasaulio. Man, taip mėgstančiai bendrauti, dalyvauti, visur eiti, tai buvo didelis išbandymas. Namų sienos mane vargino labiau nei vaiko verksmas. Šitam periodui reikia pasiruošti. Reikia stengtis neužsidaryti tarp tų sienų, tiek fiziškai tiek emociškai. Antro vaiko auginimas man kardinaliai skiriasi, todėl jog aš tam sąmoningai ruošiausi. Aš plėčiau draugių ratą kurios taip pat turi vaikų, permasčiau savo buitį kurioje nebesistengiu būti ideali namų šeimininkė, per daug neatitrūkau ir nuo savo darbų kuriuos taip mėgstu. Jokie motinystės kursai turbūt nenupasakos kaip kas turi būti, viskas ateina savu laiku, kaip ir vaiko gimimas.
  • Beje, kas išrinko tokius gražius vardus?
Rinkome abu su vyru. Junė gimė iš kart po joninių, nesinorėjo Janinos vardo tai be linksniuojant Janė, Jonė…Junė! Mums prilipo. Ir prasmė – gyvybinė energija, jai tobulai tinka(šypsosi).  Antrajį vardą – Ulos Saulės davėm praėjus beveik mėnesiui po gimimo. Mano tėvams Saulės vardas labai patiko, o mums su Jurgiu Ulos tai davėm abu .
  • Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas susilaukus antros dukros?
Pasikeitė tuom jog savo dėmesį reikia paskirstyti abiems vaikams vienu metu. Kol mažoji dar ne vaikšto, viskas atrodo ne taip ir sudėtinga, o kaip bus toliau pamatysim . Tik dabar į viską žiūriu ramiau, nes žinau jog visi periodai praeina, dygstantys dantys, košių virimas, vėžimėlių lankstymas, bemiegės naktys. Matau kokia jau Junė savarnakiška ir sąmoninga, daug ką daro pati, o ir pasišnekučiuoti su ja labai smagu, o praėjo tik keturi metai. Taip pat bus ir su Ula. Ir pasiilgsiu aš tokių mažyčių savo mergyčių(šypsosi).
  • Ar mažylė rami? Kaip elgiasi vyresnioji sesutė, padeda?
Ula gana rami, naktį gana dažnai valgo bet nėra irzlus vaikas. Daug juokiasi, šypsosi, o tai nuplauna visus rūpesčius nuo mamos veido. Bijojau dėl Junės reakcijos į gimusią sesę, jog jai labai trūks dėmesio ir pyks ant mažosios, bet nuo pat pradžių stengėmės abu su Jurgiu jog Junė nesijaustų nuošaly, daug kalbėjomės dar prieš gimstant Ulai. Dabar matau jog viskas puikiai pasiteisino, Junė labai myli sesę, ją bučiuoja ir dažnai nori stipriai spustelti iš meilės.
Žiūrėsim kaip bus toliau kai Ula paaugs ir pradės domėtis Junės žaislais.
  • O kaip vyras ar padeda auklėti mergaites?
Padeda. Sakyčiau jo požiūris į auklėjimą kiek švelnesnis nei mano, jį sunkiau išvesti iš kantrybės, bet jei vaikas elgiasi netinkamai Jurgis nėra tas tėtis, kuris sėdės ir žiūrės kaip mamai sekasi su juo susitvarkyti. Jis turi keletą darbų kuriuos turi padaryti nesvarbu kas bebūtų, pvz nuvesti Junę į darželį. Taip pat ir namuose stengiasi dalyvauti buityje.
  • O jei lieka laisvo laiko, ką veikiate?
Jei lieka laisvas laikas dviese tada mėgstam žiūrėti filmus, gerti arbatą, šnekėtis. Jei laisvas laikas su vaikais tai mėgstam pasivaikščiojimus gamtoje, einam į neragautas desertų kepyklėles, važiuojam į dar nelankytas vietas, kartais aplankom spektaklius ar kokius renginius, grįžę namo pasidarom vakarienę ir žiūrim kokį multiką visi kartu.
  • Koks būtų jūsų palinkėjimas skaitytojams?
Linkiu kiekvieną dieną pasidžiaugti tuo ką turime dabar nes niekas nežino kas bus rytoj.

 

Apie autorių :

Komentarai .