AA (68)
Aistė Burkauskaitė: gyvenime esame siela, o kūnas yra tik įrankis, skirtas išmokti mums skirtas pamokas
gegužės 7, 2018  |  By:   |  Mamoms  |  Comments are off

Mamuradijas.lt

Lauros Mazalienės tekstas

Akvilės Razauskienės nuotraukos (WWW.RAZAUSKAI.LT)

Gabijos Jakavickienės stilius

Tikiu atsitiktinumais. Jau buvau nusprendusi nebekurti šio žurnalo, kai gyvenimas man eilinįsyk pradėjo „siųsti“ moteris su stipriais išgyvenimais. Aistė buvo viena jų. Visiškai netikėtai sutikau ją „Vaflių namuose“. Nustebau, nes žinojau, jog ji gyvena Škotijoje. Iki šio susitikimo buvome bendravusios vos kartą, bet šis žmogus mano širdyje pasėjo stiprų jausmą.

– Ką čia veiki?, – paklausiau.

-Su sūnumi atvykome. Pas jus labai smagu, – apdovanojo mane šypsena ir apkabinimu mano kraštietė (abi esame iš Klaipėdos, red.).

Tuomet pažvelgiau į nuostabių akių savininką Arianą ir tą pačią akimirką supratau, jog jei tik Aistė sutiks, jie privalės įkvėpti jus. Ačiū jiems už nuoširdumą, teisingą požiūrį ir meilę gyvenimui. Ačiū likimui už juos.

AA (42)

Įtarimų buvo nėštumo metu

„Besilaukdama jaučiausi kaip ant sparnų. Negalėčiau prašyti gražesnio laukimo meto! Tuo metu su vyru gyvenome nuostabioje vietoje Škotijoje, prie Šiaurės jūros, daug laiko praleisdavau lauke, kasdien praktikavau jogą, kas, manau, prisidėjo prie puikios savijautos palaikymo. Nėščiųjų priežiūra Didžiojoje Britanijoje yra labai aukšto lygio, tad jaučiausi labai saugiai.

O įtarimų dėl Dauno sindromo buvo, nes atlikti kraujo ir sprando raukšlės matavimai rodė didelę riziką. Tačiau nuoširdžiai daug apie tai nemąsčiau ir neišgyvenau. Tik vyras vis ragino darytis tolimesnius tyrimus. Tikslų atsakymą būtume gave tik atlikus amniocentezę – tai procedūra, kurios metu adata yra įduriama į pilvą ir genetikas žaidžia azartinį žaidimą – „pasemk vandenėlio, nepalietęs kūdikėlio“. Tačiau aš šių tyrimų atsisakiau dėl etinių ir ramybės sumetimų. Visgi vyras išgyveno ir prašė atlikti pakartotinius tyrimus Lietuvoje. Sutikau apsilankyti pas genetikę Vilniaus Santariškių klinikose. Kraujo tyrimai ir vėl parodė aukštą riziką, nors ultragarsinio tyrimo metu ji nieko įtartino nematė. Pamenu, tąsyk sužinojome, kad turėtų gimti berniukas!

Genetikė taip pat pasiūlė ilgosios adatos procedūrą ir, deja, pirmą kartą būtent ten patyriau diskriminaciją prieš tuo metu dar negimusį savo vaiką. Man dar net nesutikus darytis šį tyrimą, ji jau pasakojo, kaip baisu „tokiems“ vaikams Lietuvoje, kad mūsų visuomenė dar nepasiruošusi ir, kad būtų tiesiog paprasčiau pasidaryti išvalymą.

AA (18)Išklausiusi paskaitą ir pasišlykštėjusi jos turiniu, padėkojau ir išėjau. Nors nebuvau savo gyvenime artimai susidūrusi su specialaus poreikio reikalaujančiais žmonėmis, visada jautriai reaguodavau į tokio pobūdžio diskriminaciją. Negalėdavau suprasti, kaip kažkieno gyvenimas gali būti mažiau svarbus ir reikšmingas už kitų. Giliai tikiu, kad mes, visų pirma, esame siela, o kūnas yra tiesiog įrankis išmokti mums skirtas pamokas.“

Mano nėštumas buvo neplanuotas, tiesą pasakius, prieš pat pastojant pradėjo smarkiai „klibėti“ mano santuoka, nebuvo emociškai lengvas metas. Taip pat turėjau planų pasinerti į jogos studijas ir vieną dieną tapti jogos mokytoja, tačiau viską nusprendžiau atidėti ir atsiduoti motinystei. Ir nieko nesigailiu, esu tiesiog be galo dėkinga už man suteiktą galimybę tapti Ariano motina.

 Visą interviu su AISTE skaitykite leidinyje ĮKVEPIANČIAI MOTINYSTEI.

baneris

Apie autorių :

Komentarai .