Žingsniuojant Trakų gatve, akys pasiklysta tarp ryškių reklaminių stendų, tačiau viename iš langų išvydus įmantrią Leonardo Gutausko instaliaciją – medį, kojos nejučia nužingsniuoja į kiemelį, kuriame visos nuorodos veda  į Adomo Mickevičiaus biblioteką. Tiesa, tai – sodas vaikams, kuriame knygos tarsi vaisiai, vieni tinkami valgyti vos atėjus, kitus raškyti verčiau kiek palaukus, paaugus. Kitaip tariant, „Žinių sode“ nei vienas neliks nuskriaustas, o skaitymo alkis bus kaipmat numalšintas, – nuo vasario 9d. fantazijų oazė prisipildys vaikiško jautrumo, smalsumo ir magijos.
Ryškios spalvos, žaismingos interjero detalės, net 48tūkst. leidinių ne tik lietuvių, tačiau ir lenkų, rusų, vokiečių, anglų kalbomis, o knygų tematika varijuoja nuo filosofijos, religijos, teologijos ar tautosakos iki psichologijos, kultūros, menų, siekiantiems vaikus ugdyti nuo mažens domėtis faktais, įvairiomis mokslo sritimis. Grožinė literatūra, pasakos, besiskleidžiančios tarsi ryškiaspalvės sodo gėlės, skatina vaikus sugįžti į fantazijų pasaulį, ugdyti vaizduotę, susidraugauti su fikciniais personažais, įsikibus jiems į parankę drąsiai žengti į stebuklingų istorijų šalį. Tam, kad būtų išsiruošta į kelionę aplink pasaulį, visai nereikia stebuklingo Aladino kilimo ar Džino butelyje, išpildančio norus, – pakanka atversti knygos puslapius ir pasitikėti jos autoriumi.
Sodas padalintas į 5 erdves, kuriose skirtingo amžiaus skaitytojai galės susidraugauti su žaismingomis bibliotekos dekoracijomis – boružėmis, nešančiomis laimę ir sėkmę, sustiprinančiomis sodo įvaizdį. „Vaikystės pieva“ – erdvė mažiausiems, kurie ropinėdami istorijų ir stebuklų pievelėje mokysis, svajos ir pažins. „Obelynas“ – masinantis vaisius raškyti šiek tiek vyresnius, istorijų išalkusius bibliotekos lankytojus. „Labirintas“ – tikriems drąsuoliams paaugliams, norintiems pabūti su savimi, pabėgti nuo pasaulio, pasiklysti ir netikėtai atrasti save, išminties semiantis iš didžių istorijų. Tam, kad būtų sekama moderumo pėdomis, įrengta ir kompiuterių salė, kurioje susikaupimą ir poilsį galima rasti įsitaisius garsą izoliuojančioje kėdėje. „Avilio“ vardu pavadintoje erdvėje virtualumas, interaktyvumas susipina su natūralumu, gamta, ramybe, mat pro langą stebint ramiai siūbuojančius medžius, greitas gyvenimo tempas bent akimirkai sustoja. Renginių salėje „Po skliautu“, kurios lubos dekoruotos įmantriausiais ornamentais, vaikai, anot literatūros tyrinėtojo ir kritiko Kęstučio Urbos, galės pasijausti esą tikrai gerbiami, mat didybė ir istorijos prisiminimų smiltelės paskatins pasitikėjimą knyga, bibliotekos darbuotojais. Bus išpildytas pažadas atsipalaiduoti, pajausti valiukišką vėjo gūsį kaip tikrame senelių sode, pasitelkiant kūrybinius sugebėjimus tam skirtoje labaratorijoje.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis, apsilankęs „Žinių sode“, prisiminė vaikystę, kurioje netrūko nei sodo, nei knygų, o šios bibliotekos interjerą lygino su įkurtomis Skandinavijos šalyse, kuriose įprasta daug dėmėsio ir finansinių resursų investuoti į bibliotekų interjerą, siekiant padėti vaikams atverti duris į fantazijų šalį. Tam, kad A. Mickevičiaus sode stebuklai nebūtų tik pažadas, tačiau primintų magišką realybę, svarbūs ne tik leidiniai, aplinka, tačiau ir darbuotojai, gebantys bendrauti su vaikais, skleisti pasakiškumą, kuris, deja, kartkartėmis netgi ir turint didelę patirtį, gali pranykti drauge su mandagumu. Ragaujant sodo gėrybes, norisi džiaugtis jų skoniu, tačiau, jei vienas iš sodininkų netinkamai prižiūri vaisius, –  atsikandus, vietoj laukto sultingumo, jaučiamas kartėlis, o vaisius padedamas į šalį, užveriant „Žinių sodo“ vartus…